„Nors kiekvienas tyrimų elementas skyrėsi nuo kitų, galutiniai rezultatai atskleidė dėsningumą: stambios valstybės pinigų sumos buvo perduodamos arba per tarpininkus, turinčius ryšių su Vladimiru Putinu, arba kompanijoms, kurių savininkai laikomi paslaptyje“, - tvirtino leidinys.
2005 metais prezidentas V.Putinas asmeniškai įsakė įgyvendinti milžinišką sveikatos apsaugos modernizavimo programą. Po penkerių metų valdžios institucijos nustatė, kad tiekėjai už svarbiausią medicininę įrangą (tomografus ir pan.) imdavo dukart ar net triskart daugiau pinigų, negu derėjo.
Tuomet prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasmerkė įtariamą sukčiavimą ir įsakė, „kad visi, kas su tuo susiję, būtų griežtai, rimtai nubausti“.
Tomografų byloje buvo pateikti kaltinimai 104 asmenims, keletas žmonių atsidūrė kalėjime. Tačiau „Reuters“ atlikus tyrimą paaiškėjo, kad du turtingi, artimi V.Putinui žmonės užsiiminėjo ta pačia spekuliacija ir visai nebuvo nubausti.
„Kaip rodo bankų dokumentai, su kuriais susipažino „Reuters“, jie pardavė Rusijai medicininės įrangos mažiausiai už 195 mln. dolerių ir nusiuntė 84 mln. dolerių gautų pajamų į sąskaitas Šveicarijos bankuose.
Dokumentai taip pat rodo, kad ne mažiau kaip 35 mln. eurų iš tų sąskaitų buvo nukreipti kompanijai, kuri paskui padėjo statyti ištaigingą nekilnojamojo turto objektą netoli Juodosios jūros, žinomą kaip „Putino rūmai“ (šis pavadinimas atsirado nuo to laiko, kai vienas verslininkas ėmė tvirtinti, neva namas buvo statomas V.Putinui).
Rusijos vadovas neigia turįs kokį nors ryšį su šiuo nekilnojamuoju turtu“, - rašė autoriai, remdamiesi „Reuters“ tyrimu.
2005 metais V.Putinas pradėjo vykdyti programą, pagal kurią 1 mlrd. dolerių buvo skirtas penkiolikos naujausia įranga aprūpintų ligoninių statybai įvairiuose Rusijos regionuose.
Apie ką V.Putinas nepranešė? Būtent apie tai, kad du jo artimi žmonės pradėjo dalyvauti statant ir aprūpinant kai kurias ligonines. Vienas iš jų – buvęs stomatologas Nikolajus Šamalovas. Anot tyrimo autorių, jis pažinojo V.Putiną iš Peterburgo laikų: vienas N.Šamalovo sūnų dirbo V.Putino padalinyje miesto administracijoje.
N.Šamalovas ir V.Putinas taip pat buvo tarp vasarnamių kooperatyvo „Oziero“ („Ežeras“) steigėjų. N.Šamalovas praturtėjo iš savo dalies banke „Rosija“. Jis taip pat vadovavo „Siemens“ – stambaus medicininės įrangos gamintojo - pardavimų skyriui Rusijoje. N.Šamalovas susilaikė nuo komentarų straipsnio autoriams.
Antrasis žmogus – Dmitrijus Gorelovas. Jis taip pat buvo banko „Rosija“ akcininkas iki 2013 metų birželio. 2000 metais pagal V.Putino prezidentinį įsaką D.Gorelovui buvo suteiktas Rusijos Federacijos nusipelniusio sveikatos apsaugos darbuotojo vardas.
Trečiasis svarbiausias šios istorijos asmuo – „Sergejus Kolesnikovas, buvęs N.Šamalovo ir D.Gorelovo verslo partneris. Jis padėjo N.Šamalovui valdyti vieną investicinę bendrovę, taip pat buvo vienos įmonės, dirbusios sveikatos apsaugos srityje kartu su D.Gorelovu, akcininkas.
Duodamas interviu Estijoje, kurioje jis dabar gyvena, S.Kolesnikovas tvirtino, kad 2007 metais šie du žmonės „buvo jo [Putino] gimtadienyje; jie man apie tai sakė“. Jie taip pat dalyvavo Valdajuje, prezidento rezidencijoje, surengtuose vakarėliuose.
Skrydžių duomenys, su kuriais susipažino agentūra „Reuters“, patvirtina N.Šamalovo ir D.Gorelovo artimus ryšius su V.Putinu. 2008 metais abu verslininkai skrido mažu privačiu lėktuvu iš Prahos į Sočį kartu su buvusia gimnaste Alina Kabajeva.
2010 metais S.Kolesnikovas parašė tuometiniam prezidentui D.Medvedevui atvirą laišką, tvirtindamas, kad N.Šamalovas statė prie Juodosios jūros ištaigingą sodybą V.Putinui.
V.Putino atstovas spaudai neatsakė į klausimus apie S.Kolesnikovo teiginius. „Anksčiau Kremlius yra pareiškęs, kad į S.Kolesnikovą nereikia žiūrėti rimtai, vadindamas jį nuskriaustu žmogumi ir tvirtindamas, kad jis paliko Rusiją dėl ginčų, susijusių su verslo reikalais. S.Kolesnikovas pasakė, kad paliko Rusiją, nes „nusprendė ką nors padaryti dėl savo šalies“, garsiai pareiškęs apie korupciją“, - pažymi autoriai.
D.Gorelovas „buvo Peterburgo firmos „Petromed“, įkurtos praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pradžioje, steigėjas. Ši firma turėjo aprūpinti regioną medicinine įranga. Tarp tų, kas suteikė kapitalo firmos startui, buvo miesto merijos Ryšių su užsieniu komitetas, kuriam tuo metu vadovavo V.Putinas“, - sakoma straipsnyje.
„Pagal dokumentus, kuriuos pateikė firma, S.Kolesnikovas tapo bendrovės akcininku drauge su D.Gorelovu, ir abu iki šiol tebėra jos akcininkai“, - sakoma straipsnyje.
Kalbant apie N.Šamalovą, tai, pasak jo buvusių kolegų, jis dirbo „Siemens“ nuo praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio. „Siemens“ atstovas pasakė, kad jis paliko bendrovę 2008 metų spalio 1 dieną.
„Nuo 2006 iki 2008 metų Rusijos federalinė žinyba „Technointorg“, kuri buvo nacionalinio projekto „Sveikata“ generalinis rangovas, suteikė „Petromed“ teisę tiekti įrangą 14 naujų V.Putino ligoninių. Po to, kai „Technointorg“ susidūrė su problemomis, „Petromed“ aprūpino įranga tik 8 baigtas statyti ligonines“, - sakoma straipsnyje.
Duomenys, kuriuos pateikė neįvardintas Rusijos muitininkas, rodo, kad 2005-2010 metais bendrovė „Petromed“ importavo medicininės įrangos už daugiau kaip 205 mln. dolerių, taip pat ir iš Vokietijos ir JAV, o stambiausias tiekėjas buvo „Siemens“.
„Siemens“ siųsdavo įrangą tiesiai „Petromed“, bet mokėjimai buvo atliekami ne tiesiai iš „Petromed“ į „Siemens“ sąskaitą, o „aplinkiniu keliu, dalyvaujant antrajam tarpininkui, kurį, anot S.Kolesnikovo, kontroliavo N.Šamalovas ir D.Gorelovas.
„Remiantis duomenimis, gautais iš muitinės, „Petromed“ išmokėjo 195 mln. dolerių britų bendrovei „Greathill Ltd.“, - sakoma straipsnyje.
„Rusijos valstybė mokėjo bendrovei „Petromed“ už medicininės įrangos tiekimą. Tuo metu „Greathill“ pirkdavo įrangą iš „Siemens“ ir kitų tiekėjų, kaip teigia S.Kolesnikovas. Savo ruožtu „Petromed“ pirkdavo įrangą iš „Greathill“ už kur kas aukštesnes kainas, kai kada dvigubai didesnes už rinkos kainą, kaip matosi iš muitinės dokumentų. Banko dokumentai, su kuriais susipažino „Reuters“, patvirtina šią versiją“, - rašo leidinys.
„S.Kolesnikovas pasakė, kad padėjo įsteigti „Greathill“, veikdamas N.Šamalovo ir D.Gorelovo vardu“, - rašo autoriai. Anot S.Kolesnikovo, „Greathill“ turėjo tapti tarpininku, padedančiu „traukti pelną“.
Agentūra pateikia D.Gorelovo komentarą: jis pasakė, kad panašios bendrovės panaudojimas stambiems projektams įgyvendinti buvo normali praktika ir kad ji „turėjo gana pozityvų efektą projekto įgyvendinimui“.
Kaip rodo dokumentai, bendrovės „Greathill“ pagrindinė būstinė įsikūrusi Anglijos mieste Ročdeile. „Šiuo adresu yra buhalterinė firma. Firmoje pasakė, kad „Greathill“ – tai klientas, kuriam firma suteikia registruotą būstinę“, - informuoja autoriai.
„Greathill“ neatskleidžia, kas iš tikrųjų vadovauja bendrovei ir yra jos savininkas“, - tvirtina autoriai. Ji naudoja vadinamuosius nominaliuosius direktorius iš kitos buhalterinės firmos Esekso grafystėje, o akcininkais įvardija bendroves, kurias valdo ta pati buhalterinė firma. Neįvardintas Esekso firmos vadybininkas pasakė, kad tai, greičiausiai, nominaliosios bendrovės, veikiančios kitų interesais.
„Kaip teigia Kolesnikovas ir kaip matyti iš dokumentų, kuriuos išstudijavo „Reuters“, bendrovės „Greathill“ savininkai buvo N.Šamalovas ir D.Gorelovas. Sutarčių kopijos, su kuriomis susipažino „Reuters“, rodo, kad N.Šamalovas ir D.Gorelovas atskirai pasisamdė Šveicarijos patikėtinę bendrovę „Interis“ bendrovės „Greathill“ akcijoms įsigyti jų vardu – po 50 proc. kiekvienam. „Interis“ ir N.Šamalovas susilaikė nuo komentarų“, - teigiama straipsnyje.
Agentūra perpasakoja muitinės dokumentus: „Nuo 2007 metų rugsėjo iki 2008 metų rugpjūčio „Greathill“ įsigijo ne mažiau kaip keturis tomografus „Siemens Somatom Sensation 64 CT“. Po to „Greathill“ pardavė juos bendrovei „Petromed“ – kiekvieną už 1,9 – 2,0 mln. eurų. Muitinės dokumentuose tai užfiksuota kaip 2,7-3 mln. dolerių ekvivalentas pagal keitimo kursą.
Kaip teigia šaltiniai, užsiimantys pardavimais Vokietijoje, šios ir kitų šalių ligoninės 2007-2008 metais galėjo įsigyti tokių pačių „Siemens“ tomografų už 1-1,2 mln. eurų.
Atsakyme raštu agentūrai „Reuters“ D.Gorelovas pareiškė, kad „Petromed“ tiekė įrangą konkurencingomis kainomis ir kad šiems tiekimams ir kainoms pritarė valstybiniai ekspertai. Agentūra pereina prie sodybos netoli Gelendžiko aprašymo. „Ji atrodo lyg caro rūmai, joje yra teatras ir sraigtasparnių aikštelė, tai objektas, liaudyje žinomas kaip „Putino rūmai“.
Autoriai tvirtina, kad pinigai, gauti iš tomografų pirkimo projekto, nusėdo šiame nekilnojamajame turte. Iš pradžių „Petromed“ sumokėjo pinigus „Greathill“. Po to „Greathill“ pervedė mažiausiai 56 mln. dolerių į kažkokios Belizo bendrovės sąskaitas Šveicarijos banke. Galų gale, Belizo bendrovė pervedė pinigus firmai, registruotai Vašingtone, Kolumbijos apygardoje“, - teigiama straipsnyje (tyrimo detalės, kai žurnalistai ėjo „pinigų pėdsakais“, pateiktos atskirame straipsnyje tame pačiame puslapyje).
„Ši firma, „Medea Investment“ gavo ne mažiau 48 mln. dolerių už statybinių medžiagų tiekimą objektui „Putino rūmai“. Anot S.Kolesnikovo, „Medea“ savininkas buvo italų architektas Lanfranco Cirillo, pastato projekto autorius“, - rašo autoriai.
Agentūra grįžta prie baudžiamųjų bylų, iškeltų Rusijoje ryšium su tomografų pirkimais. Štai Uljanovske 2008 metais kaltinamieji buvo nuteisti kalėti nuo 3 iki 8,5 metų. Toje byloje kalba ėjo apie tomografą „Siemens Emotion 6“ , įsigytą už 44 mln. rublių (1,7 mln. dolerių pagal tuometinį kursą). Teismas nusprendė, kad kaina buvo „sąmoningai užkelta“.
Autoriai komentuoja: „Ir vis dėlto, tai buvo pigu lyginant su tuo, kokias kainas nustatydavo žmonės, artimi prezidentui. Pagal muitinės dokumentus „Greathill“ „spūstelėjo“ iki 61 procento daugiau – 71 mln. rublių už to paties modelio tomografo pardavimą bendrovei „Petromed“.
Agentūra praneša, kad antroji dalis vadinsis „Kada Putinas įsakė steigti naujas ligonines, jam artimi žmonės sužlugdė operaciją“.
Tame pačiame puslapyje publikuojami straipsniai, pavadinti „Rūmai prie Juodosios jūros“ (ten išdėstytos įvairios versijos dėl sodybos prie Gelendžiko) ir „Kaip Rusijos pinigai plaukė per bankus Europoje“ (su „Reuters“ tyrimo smulkmenomis). Antrojo straipsnio autoriai - Stephenas Grey, Jasonas Bushas ir Romanas Aninas - pažymi, kad „pinigų pėdsakas buvo vingiuotas“.
Kaip tvirtina „Reuters“, remdamasi bankų ataskaitomis, po 2006 metų iš „Greathill“ buvo pervesta per 56 mln. dolerių į Šveicarijos sąskaitas, kurias „kontroliavo Belize registruota bendrovė „Lanaval“. Šią bendrovę, pasak Sergejaus Kolesnikovo, taip pat valdė N.Šamalovas ir D.Gorelovas“.
Straipsnio autorių nuomone dokumentai, su kuriais susipažino agentūra, dalinai patvirtina versiją, kad N.Šamalovas ir D.Gorelovas – „Lanaval“ savininkai. „Dokumentuose aprašytas susitarimas, jog „Greathill“ sutinka veikti kaip „Lanaval“ tarpininkas ir siųsti šiai bendrovei pajamas, gautas iš „Greathill“ verslo“, - sakoma straipsnyje.
Kaip rodo „Lanaval“ bankų ataskaitos, su kuriomis susipažino „Reuters“, nuo 2009 metų birželio iki spalio „Lanaval“ pervedė mažiausiai 48 mln. dolerių į sąskaitą Lichtenšteine, kurią kontroliavo „Medea Investment“, registruota Vašingtone.
Agentūra pasakoja apie kažkokią „2009 metų birželio mėnesio sutartį“, kurioje teigiama, jog „Lanaval“ perka iš „Medea“ prekių už 37,5 mln. eurų. „Sutartyje pasakyta, kad prekės skirtos „dideliam statybų projektui (kurortui) Novorosijsko regione (taip originale – red.pastaba) prie Juodosios jūros. „Didelis statybų projektas“ ir sodyba –„Putino rūmai“ – tai vienas ir tas pats, pasakė S.Kolesnikovas“, - sakoma straipsnyje.
Trumpame pareiškime agentūrai „Reuters“ Lanfranco Cirillo patvirtino, kad yra projekto architektas. „Rusijos bendrovė, kurią L. Cirillo pavadino savo kliente, vadinasi „Stojgazkonsalting“. Sprendžiant iš verslo dokumentų, ji niekaip nesusijusi su N.Šamalovu ir D.Gorelovu. Į klausimą, ar bendrovė samdė L. Cirillo dirbti prie Juodosios jūros sodybos, vadinamos „Putino rūmais“, projekto, „Strojgazkonsaltingo“ atstovė pasakė: „Ši istorija - prasimanymas“. Ji pridūrė, kad „vienintelis dalykas, kurį mes galime patvirtinti“, yra faktas, jog „prieš daugelį metų“ „Strojgazkonsalting“ ir L. Cirillo turėjo bendrą įmonę“,- sakoma straipsnyje. Sprendžiant iš sutarčių, su „Medea“ atsiskaitydavo „Lanaval“, priduria autorius.
