Jie net nepasirūpino nustatyti padarytos žalos išsiliejus bitumui Dubysos regioniniame parke, rašo "Lietuvos rytas".
Gerokai uoliau Raseinių aplinkosaugininkai ėmėsi aiškintis aplinkai padarytą žalą, kuri neva atsirado įmonės „Raseinių vandenys“ darbuotojams laikinai saugoti išvežus vandens ir riebalų mišinį iš žuvų perdirbimo įmonės „Norvelita“.
Šis mišinys buvo supiltas į nelaidžiame molingame grunte iškastą duobę, esančią bendrovės „Raseinių žuvininkystė“ sanitarinėje zonoje.
Pagal galiojančią sutartį, įmonė „Raseinių vandenys“ atskirtus riebalus pardavė perdirbti bendrovei „Rietavo veterinarijos sanitarija“.
Neaptiko jokios taršos
Pastebėję, kad dalis siurbiamų riebalų buvo susimaišę su dugno gruntu, darbuotojai jį iškasė ir supylė ant apsauginės plėvelės šalia duobės. Ekspertams atlikus iškasto grunto tyrimus nustatyta, kad pavojingų cheminių medžiagų koncentracija neviršija leistinų normų.
Remdamasis šių tyrimų išvada Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros vedėjas Gediminas Tamašauskis leido duobę užpilti iškastu gruntu.
Kiek anksčiau Aplinkos apsaugos agentūros direktorius sudarė ekspertų komisiją, kuri turėjo atsakyti į beveik dvi dešimtis klausimų, susijusių su šia istorija. Ekspertų pateiktoje pažymoje nėra jokių konkrečių duomenų apie gamtai ar žmogaus sveikatai padarytą žalą.
Nors kelis kartus laikinoje vandens ir riebalų saugojimo vietoje atlikus tyrimus buvo rastas tik didesnis kiekis paprastos druskos, kuria žiemą barstomi keliai, aplinkosaugininkai apskaičiavo šimtus tūkstančių litų siekiančią žalą aplinkai.
Bitumo talpyklas paliko dūlėti
Visai kitaip Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros darbuotojai elgėsi 2010-aisiais gavę Raseinių rajono savivaldybės pranešimą apie pavojingas atliekas.
Rajono valdžia nurodė esant dvi tokias vietas – Dubysos regioniniam parkui priskirtame Kejėnų kaime ir Viduklės geležinkelio stotyje.
Šiose vietovėse esančiose talpyklose nuo sovietinių laikų buvo likę bitumo.
Aplinkosaugininkų prašyta patvirtinti, kad nurodytose vietose tikrai yra pavojingos atliekos ir jas būtina tvarkyti. „Tvarkyti jas yra savivaldybės pareiga“, – atkirto Raseinių rajono agentūros vedėjas G.Tamašauskis.
Pasak jo, gavęs šį paklausimą jis kartu su savivaldybės ekologu nuvyko apžiūrėti nurodytų vietų.
Talpyklos esą buvo sandarios, skysčiai į aplinką nesiskverbė, todėl savivaldybė teršalų išgabenimą įtraukė į ateities planus.
Žalos dydžio neskaičiavo
Padėtis visiškai pasikeitė 2012 metų spalį, kai bitumas ištekėjo iš talpyklos ir pasklido Dubysos regioninio parko teritorijoje.
Taip atsitiko metalo surinkėjams pradėjus pjaustyti talpyklą, kurią ketino parduoti metalo laužo supirktuvėje. Jos dydis siekė 50 kubinių metrų, maždaug trečdalį užėmė naftos produktai.
Raseinių rajono savivaldybė avarijos padariniams likviduoti tąkart išleido apie 80 tūkst. litų, tačiau niekas nepasirūpino bent apskaičiuoti aplinkai padarytos žalos. Gal jos išvis nebuvo?
„Ši medžiaga nesigeria į gruntą, tačiau negalima sakyti, kad žalos nebuvo padaryta“, – svarstė agentūros vedėjas G.Tamašauskis.
Nesurado kaltininko
Jokie laboratoriniai tyrimai nebuvo vykdomi nei įvykus avarijai, nei likvidavus jos pasekmes. Kaip tuomet agentūros vadovas įsitikino, kad darbai tinkamai atlikti?
Pasak aplinkosaugininko, atlikti tyrimus atsisakyta ir žalos dydis nebuvo nustatinėjamas dėl to, kad policijos pareigūnams nepavyko nustatyti nelaimės kaltininko – cisterną supjausčiusio žmogaus. Jį suradus esą iškart būtų skirta bauda.
Kaip aplinkosaugininkai apskaičiuotų žalą aplinkai, jeigu kaltininkas atsirastų?
„Įvykio vieta ir aplinkybės užfiksuotos dokumentuose bei nuotraukose. Pagal tai galima bandyti apskaičiuoti žalą“, – svarstė G.Tamašauskis. Kita vertus, jis pripažino galįs tik spėlioti, ar tokiu būdu atliktais skaičiavimais patikėtų teismas.
Galbūt Raseiniuose įprasta žalą aplinkai skaičiuoti tyrinėjant nuotraukas?
Pasak G.Tamašauskio, jo vadovaujamos agentūros veiklą šioje istorijoje tyrė speciali komisija ir jokių nusižengimų įstatymams nenustatė.
Skandalinga istorija subliūško
2012-ųjų spalį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pasigyrė tirianti sensacingą bylą, kurioje įtarimai dėl aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių taisyklių pažeidimo, piktnaudžiavimo bei sukurstymo buvo pareikšti ir vienam „Norvelitos“ savininkų – Raseinių rajono tarybos nariui Jordanui Kenstavičiui.
Pareigūnai tąkart sulaikė net 6 asmenis, tarp jų – J.Kenstavičių, Arvydą Jakaitį ir tuometį bendrovės „Raseinių vandenys“ direktorių Raimedą Viršilą. Jie dvi paras praleido areštinėje.
Visa tai įvyko likus vos kelioms dienoms iki Seimo rinkimų, ir beveik nekyla abejonių, kad sulaikymas tapo kerštu už verslininkų simpatijas kai kurioms politinėms jėgoms.
STT agentai pusmetį stebėjo, kaip žuvų perdirbimo įmonėje gamybos metu specialiuose gaudytuvuose susikaupę riebalai buvo vežami į Palovaičio kaime (Raseinių r.) įsikūrusios bendrovės „Raseinių žuvininkystė“ teritorijoje specialiai šiam tikslui iškastą duobę.
Nors iš pradžių kalbėta apie didelę gamtai padarytą žalą, ekspertai tokių prielaidų nepatvirtino, o netrukus riebalai buvo išgabenti į bendrovę „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir perdirbti.
Triukšminga STT agentų ataka prieš vieną didžiausių darbdavių Raseinių rajone „Norvelitą“ baigėsi šių metų pradžioje, kai Šiaulių apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą.
Naftos produktai – baisi grėsmė
Rimantas Budrys
Aplinkos vadybos ir audito instituto direktorius
„Riebalai lengvai skyla įvairiose terpėse – grunte, vandenyje ir ore. Esant nedidelei koncentracijai po vieno šilto metų sezono jie suskaidomi be pasekmių aplinkai.
Dėl naftos produktų visai kas kita. Jų skilimas vyksta kelis dešimtmečius arba net šimtmečius, nelygu, koks aplinkoje pasklidusio sluoksnio storis.
Pati gamta su jais susidoroti negali, tai turi būti daroma specialiose įmonėse. ES teisės aktai naftos produktus laiko florai ir faunai pavojingomis medžiagomis.“
