„Paskerdžiau žiemą dvi didžiules kiaules. Blogai be jų. Šeima – didelė, šešis vaikus užauginau. Visus mėsa anksčiau apdalindavau, bet šiemet to padaryti nebegalėsiu“, - pasiguodė Vilniaus rajone, Marijampolio seniūnijos Akmeniškių kaime gyvenanti Jadvyga Vaičiukevič.
Nuo Jadvygos sodybos iki sienos su Baltarusija – vos keletas kilometrų. Tad Akmeniškių miško apsuptuose kaimuose gyvenantiems žmonėms kiaulių nevalia laikyti. Tai – buferinė zona, 10 kilometrų atstumu besidriekianti palei Baltarusijos sieną. O joje nuo 2013-ųjų gruodžio negali būti likę nė vienos riestauodegės.
Jadvygos kieme kudakuoja būrys vištų, tačiau į tvartus, kur žiemą ėdalą snukiu vagojo pora kiaulių, moteris palydi nenoriai. O ko ten svetimiems?
Vis dėlto tvarte - tušti gardai ir lesalai vištoms, o lauko virtuvėje – į kampą įsispraudę trys maži ančiukai.
„Bet nejaugi tvarka dar nepasikeitė? - užklausė Jadvyga. - Dar negalima paršelių nusipirkti? Juk žmonės parduoda, už porelę 400 litų prašo“.
Pasak Jadvygos, jos brolis gyvena Baltarusijoje. Ten – viskas kitaip.
„Jis dirbo ūkio fermoje elektriku, dabar jau išėjo į pensiją. Buvo į tas fermas kiaulių maras įsisukęs. Tačiau vienas kiaules ten žiemą išskerdė, o kitas vėl ūkis augina“, - kalbėjo moteris.
Dzūkai tyliai niršta
„Dzūkai kantrūs, neverčia valdžios. Bet vis tiek mūsų žmonėms labai pikta“, - sakė Lazdijų rajono Veisiejų seniūnas Zenonas Sabaliauskas.
Kiekviena šeima, priversta paskersti kiaules, patyrė po kelis tūkstančius litų nuostolio. Veisiejų seniūnijoje smulkių, tik sau po keletą kiaulių auginusių ūkių būta 39.
„Dzūkai supranta, kad „valstybė – pavojuje“. Tačiau kaimynai lenkai kitaip susitvarkė. Jie taip pat ties siena su Baltarusija nustatė buferinę zoną. Bet taip drastiškai kaip mums jiems kiaulių nereikėjo skersti“, - kalbėjo Z.Sabaliauskas.
Maža to, Dzūkijos ūkininkai vienas per kitą skundžiasi, kad šernai, galbūt, atklydę iš Lenkijos ar Baltarusijos, be atvangos snukiais aria jų pasėlius ir pievas. Žmonės skaičiuoja, kad šernų padaryti nuostoliai šiemet bus ne mažesni, nei ankstesniais metais, kai nebuvo didžiosios šernų medžioklės.
Kompensacija – lyg pasityčiojimas
„Žiauroka pas mus situacija, - atsiduso Lazdijų rajone esančio Kapčiamiesčio seniūnaitė Vilma Matulevičienė. - Mūsų miestelis – atokus, toli nuo Lazdijų ar Alytaus, visi žmonės – senyvo amžiaus. Iki šiol jie, užsiaugindami gyvulių, galėjo pasitaupyti pensiją. Nes nereikėjo jiems mėsos pirkti, ir savo vaikus kiauliena aprūpindavo. Bet visiems teko kiaules išskersti“.
Išimčių nebuvo padaryta net ūkininkui, kuriuo namuose aplink stalą susėda devyni vaikai. Jis sau kiaulių prisiaugindavo, o dabar iš burnos jiems buvo atimtas kąsnis.
„Vargu, ar reikėjo imtis tokių drastiškų priemonių. Visokių užkrečiamųjų gyvulių ligų būta, ir kempinligės, ir snukio-nagų. Bet juk nereikėjo dėl jų sveikų gyvulių nudobti“, - svarstė V.Matulevičienė.
Žmonėms, netekusiems gyvulių, sunkumų kyla ir deklaruojant pievas bei pasėlius. Juoba kad deklaruojant pievas, vardan tiesioginių išmokų būtina turėti nustatytą kiekį gyvulių.
„Žmonės sodindavo bulves, sėjo javų, kad turėtų kuo šerti kiaules. O ką dabar daryti, kaip tą žemę sutvarkyti? Žmonės nežino, kiek tęsis draudimas, - nežinojo, sodinti bulvių ar nesodinti, bus galima žiemą virti kiaulėms jovalą ar dar ne“, - ūkininkų bėdas išguldė V.Matulevičienė.
Ji pati šėrė 5 kiaules, bet pernai gruodį visas turėjo paskersti. Už kiekvieną jų moteris gavo po 180 litų kompensacijos.
Nors, kiaulių maro šmėklai užslinkus, būta pažadų, kad kompensacijos suksis apie 500-600 litų, iš tikrųjų jos - gerokai kuklesnės. Anot Lazdijų rajono ūkininko Algio Balčiaus, baisiausia dabar, kad ta buferinė zona nebedidėtų, o draudimo auginti gyvulius laikas - nepailgėtų.
„Laimei, man nereikėjo kiaulių išguldyti. Varnėnų kaimas, kur gyvenu, nepatenka į buferinę zoną. Tačiau dabar ir broliui kiaules tenka penėti, nes jo ūkis – arčiau Baltarusijos sienos.
Vis dėlto žmonės tikisi, kad draudimas netruks ilgiau, nei metus. Tačiau visi po žarijas dar vaikštome. Ligoms juk nėra sienų“, - sakė A.Balčius.
Zona šiemet padidėjo
Lazdijų rajone kiaulių žviegimas nutilo 87 ūkiuose. Už paskerstus gyvulius ūkininkams buvo išmokėta maždaug 51 tūkst. litų.
Anot Druskininkų savivaldybės atstovo Alvydo Vengrausko, į buferinę afrikinio kiaulių maro zoną pateko ir pats miestas, ir pora seniūnijų.
„Vien Druskininkų savivaldybėje prašymus kompensuoti už paskerstas buferinėje zonoje kiaules pateikė 89 žmonės. Iš viso jie neteko 228 kiaulių. Zonos pašonėje liko keli ūkiai, kurie stengiasi įgyvendinti biosaugos reikalavimus: aptvėtė teritorijas, įrengė dezomato kilimėlius. Užtat juos akylai stebi veterinarijos tarnyba“, - sakė A.Vengrauskas.
Buferinė zona buvo išplėsta šiemet gegužę. Pernai spalį ji įsiurbė Ignalinos, Lazdijų, Švenčionių, Šalčininkų, Zarasų, Varėnos, Vilniaus rajonų teritorijas, nuo Lietuvos sienos su Baltarusija sienos nutolusias mažiau nei 10 kilometrų.
Šiemet vasarį zona buvo padidinta, ir apėmė dalį naujų Varėnos, Šalčininkų ir Alytaus seniūnijų.
Joje žmonės privalo išskersti visas kiaules. Tačiau apie tai, kad šiuo metu jie galėtų gauti paramos kitokiems gyvuliams ar paukščiams įsigyti nėra nė kalbos. Ji, viliamasi, atsiras 2015-aisiais, kai startuos nauja ES paramos kaimui programa.
Draudimo laiką nulems ligos
Ūkininkai svarsto: jei pernai gruodį jie išskerdė kiaules ir įsipareigojo metus neauginti šių gyvulių, ar tai galės padaryti, kai draudimo laikas baigsis?
„Ūkininkai, kurie gyvena 2013-aisiais nustatytoje buferinėje maro zonoje, kiaules laikyti vėl galės, jei tik nebus išleista naujo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus sprendimo.
Viskas priklausys nuo ligos plitimo situacijos. Jei ji bus nepalanki, draudimo terminas gali būti pratęstas“, - sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.
Jis priminė: buferinėse zonoje, kuri buvo nustatyta pernai, o šiemet – išplėsta, kiaules auginti draudžiama. Todėl teritorinių VMVT darbuotojai važinėja po zonoje esančius kaimus ir tikrina, ar žmonės laikosi nurodymų.
„Vis dėlto dar nemažai žmonių nepaiso draudimų, ir paslapčia augina kiaules. Būna, kad juos kaimynai išduoda, - juk apmaudu žmonėms, kad vieni turi paklusti draudimui, o kiti jo nepaiso“, - sakė V.Paulauskas.
Patys veterinarijos inspektoriai taip pat nepasibodi užeiti į sodybas ir pasiklausyti, ar nesklinda iš tvartų paršelių kriuksėjimas. Jei taip nutinka, šeimininkams surašomas Administracinių teisės pažeidimų protokolas.
„Iš pradžių skiriama nedidelė bauda. Bet jei atvažiavus patikrinti kiaulės nebūtų išskerstos, jas tektų konfiskuoti“, - įspėjo V.Paulauskas.
