Kas mėnesį bus patikrinama apie keli šimtai įmonių, o keliems tūkstančiams įmonių jau išsiųsti laiškai, kuriuose prašoma argumentuotai paaiškinti, iš ko gyvena įmonė, jei deklaruojamų pajamų neužtenka net, pavyzdžiui, atlyginimams išmokėti.
VMI analizavo pastarųjų dvejų metų įmonių duomenis ir nustatė, kad trečdalio bendrovių pardavimų ir pirkimų santykio rodikliai kur kas mažesni, nei kitų analogiška ekonomine veikla užsiimančių įmonių.
Tai leidžia įtarti, kad ši dalis bendrovių nedeklaruoja visų pajamų (pardavimų), dirbtinai aukština įsigytų prekių ar paslaugų vertes, naudoja kitas mokesčių vengimo schemas, siekdamos išvengti PVM ir kitų mokesčių.
Kaip pavyzdį galima pateikti vienos pasirinktos kontrolei Kauno įmonės pavyzdį: UAB „F“ deklaravo 9,8 mln. litų pirkimų, o pardavimų atitinkamu laikotarpiu tik 10,9 mln. litų, kai tuo tarpu šios verslo šakos VMI įtarimų nesukėlusi panašaus dydžio įmonė deklaruodama kone tokius pačius pirkimus deklaravo pardavimų už 18,9 mln. litų, t.y. sukuriama pridėtinė vertė skiriasi du kartus.
„VMI patirtis stebint įvairius įmonių veiklos rodiklius leidžia daryti prielaidą, kad žema pardavimų ir pirkimų santykio rodiklio reikšmė byloja apie galimai neskaidrią įmonės veiklą, kuri gali būti susijusi su dirbtiniu pirkimų didinimu ar pardavimų mažinimu.
Mokesčių inspekcijai kyla klausimas, iš kokių pinigų gyvena įmonės savininkai, įtarimas krenta dėl atlyginimų „vokeliuose“ ir mažinamų mokėtinų PVM sumų“, – teigė VMI prie FM viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas. Anot jo, kontrolės veiksmams pasirinkti didesni mokesčių mokėtojai.
Daugiausiai rizikingų įmonių buvo atrinkta didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos, nekilnojamojo turto operacijų sektoriuose.
Apdirbamosios gamybos bei statybos ekonominės veiklos sektoriams priklausantys mokėtojai pagal panašius rizikingumo požiūrius bus analizuojami šiemet vykdomų projektų „Atsakinga statyba“ ir „Skaidri gamyba“ metu.
