Nuo liepos 1-osios trys didieji oro uostai bus valdomi iš Vilniaus.
Tam įsteigta nauja įmonė „Lietuvos oro uostai“.
Tokiomis pertvarkomis siekiama sutaupyti ir sutramdyti iki šiol buvusią konkurenciją, kai kiekvienas oro uostas, viliodamas aviacijos bendroves, tempė paklodę į savo pusę.
– Tris oro uostus valdysianti įmonė ims veikti netrukus. Ar viskam jau pasirengta? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo A.Šliupo.
– Per trumpą laiką teko nuveikti daug darbų. Kaip nuo pradžių sakėme, kai kurių darbuotojų turėjome atsisakyti.
Naujai įmonei vadovaus dabartinis Vilniaus oro uosto direktorius Gintautas Almantas.
Kai kuriems vadovams skirtas išbandymo laikas, pozicija suteikta avansu.
– Sutaupyti 1,2 mln. litų per metus ir atleisti 23 darbuotojus. Taip prieš gerus metus sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, kalbėdamas apie oro uostų jungimą. Ar toks planas pasitvirtino?
– Teko atleisti ne 23, o 24 darbuotojus. Iš viso oro uostuose dabar dirba 574 žmonės. Nuo liepos 1-osios turėsime jų 550.
Vilniuje nutraukiama 11 sutarčių, Kaune – 9, o Palangoje – 4. Per metus planuojame sutaupyti 1,2 mln. litų ar net daugiau. Vien įsigydami paslaugas ir prekes tikimės sutaupyti bent 5 proc.
– Vilniaus oro uostą palikti kaip pagrindinį, o Kauno – uždaryti. Arba statyti naują oro uostą. Arba palikti viską, kaip yra dabar. Tokias išeitis 2009 metais siūlė Susisiekimo ministerijos užsakymu tyrimą atlikę ekspertai. Kaip dabar vertintumėte tokius siūlymus?
– Tiesą sakant, turėti vieną oro uostą Lietuvai būtų geriausia. Tokį, kuris būtų geriausiai pasiekiamas iš visos šalies.
Bet turime tris, taip pat ir Šiaulių karinį oro uostą.
Tai infrastruktūra, į kurią investuota. Tad turime galvoti, kaip ją panaudoti, kad valstybė turėtų kuo daugiau naudos.
– Galbūt ilgainiui turėsime vieną oro uostą?
Kad ir Kaune, nes tai strategiškai gera vieta?
– Ne, taip nebus. Labai aiškiai apibrėžta, kad visi trys oro uostai dirbs ir turės orientuotis į jiems skirtą sritį.
Tačiau jie privalo patys, būdami įmonės padaliniai, užsidirbti.
Žinoma, centrinė struktūra, ypač komercijos skyrius, turės stengtis, kad būtų didinamas keleivių srautas į visus oro uostus.
Jei oro bendrovės nori skraidyti į Vilnių, tegul skraido. Bet sostinėje sąnaudos didesnės, tad ir mokesčiai didesni. Tad visos bendrovės, tiek žemų sąnaudų, tiek tradicinės, gali rinktis.
Žinoma, Kaunas gali joms pasiūlyti patrauklesnes sąlygas nei Vilnius.
Sostinėje keleivio mokestis siekia 10, Kaune – 2 eurus.
Palangoje kaina didesnė negu Vilniuje, tačiau šis oro uostas turi savo sritį.
– Tačiau ir Šiaulių oro uostas rodo ambicijas: nuo rudens poilsiautojai galės iš jo skristi į Turkiją.
– Jau trys didieji oro uostai – mūsų rinkai per didelė infrastruktūra, todėl ją tinkamai panaudoti yra nemenkas iššūkis. Dar didesnis perteklius tik sukuria daugiau rūpesčių.
Nemanau, kad Šiauliai turėtų imtis ir keleivių vežimo. Mano galva, tai yra klaida.
Ten užtektų karinio oro uosto, teikiančio krovinių gabenimo paslaugas.
