„Vilniuje nėra ekonominio pagrindo greitajam tramvajui. Miestui 10–15 metų užteks greitųjų autobusų“, – pristatydamas IBM programos „Iššūkis išmaniesiems miestams“ ekspertų siūlymus ketvirtadienį kalbėjo sostinės meras Artūras Zuokas.
Viena įdomiausių tris savaites Vilniuje dirbusių IBM ekspertų idėjų – miesto transporto maršrutų sudarymas pasinaudojant mobiliojo ryšio operatorių duomenimis, rašo „Lietuvos ryto" priedas „Sostinė".
Iš viso šie ekspertai Vilniui pateikė 45 siūlymus. Juose neužsimenama ne tiktai apie greitąjį tramvajų, bet ir apie metro.
Pavyzdys – Stambulas
Vilniaus savivaldybė jau derasi su mobiliojo ryšio operatoriais, kad jie pateiktų duomenis, kur ir kada miesto transportu keliavo telefonų savininkai.
Panaši idėja, kurią pasiūlė IBM ekspertai, buvo įgyvendinta Stambule (Turkija). Ji iš esmės pakeitė miesto transporto maršrutus.
Savivaldybė jau sulaukė mobiliojo ryšio operatorių atsakymų, kad sumanymą įgyvendinti įmanoma. Jų pateikti duomenys apie telefonų savininkų keliones bus anonimiški.
„Susitarę su operatoriais mes dirbtume kartu ir gautume mobiliųjų telefonų judėjimo duomenis transporte. Stambulas buvo suplanavęs savo viešąjį transportą pagal tam tikrą logiką, sistemą ir duomenis.
Tačiau kai jie pradėjo dirbti susitarę su operatoriais pagal konkrečių mobiliųjų telefonų, esančių viešajame transporte, judėjimą ir tuos duomenis padedami IBM išanalizavo, iš esmės pakeitė maršrutus, nes ten, kur manė, kad bus daugiau keleivių, iš tikrųjų buvo priešingai“, – sakė A.Zuokas.
Veš daugiau keleivių
Kalbėdamas apie greituosius autobusus, kurių kursuos vis daugiau, A.Zuokas žadėjo, kad jie bus ilgesni nei dabartiniai, važiuos aiškiai atskirtomis juostomis.
Kad Vilniui labiausiai tinka greitieji autobusai, liudija ir transporto specialistų atlikti tyrimai.
Specialistai tyrimus atliko 1G ir 53-iojo autobusų maršrutų trasose. Vietoj šių maršrutų turėtų atsirasti pirmoji greitųjų autobusų linija Stotis–Santariškės.
Nustatyta, kad naujoje transporto priemonėje turėtų tilpti 175 keleiviai. Dabartiniai autobusai veža apie 120 keleivių.
Be to, greitieji autobusai šviesoforais reguliuojamose sankryžose naudojant modernias technologijas turės pirmumo teisę.
Tramvajaus idėja, kurią dabar siūloma pamiršti, buvo iškelta 2007 metų Vilniaus miesto bendrajame plane. O vėliau, rengdami naujų transporto rūšių specialųjį planą, specialistai analizavo ne tik šios transporto priemonės, bet ir metro bei greitųjų autobusų diegimo galimybes.
Paklaustas, kodėl nepriimtina ir metro idėja, A.Zuokas aiškino, kad Vilnius – per mažas miestas.
„Nebent Vilnius būtų Saudo Arabijos miestas, nežinantis, kur dėti pinigus“, – pabrėžė meras.
Konsultacijos nekainuos
IBM ekspertai išvardijo 45 pasiūlymus, kaip toliau plėtoti transporto sistemas, kas artimiausiu metu padės pagerinti susisiekimą mieste.
„Džiaugiuosi, kad Vilnius buvo puikiai įvertintas IBM kompanijos, ir mes, aplenkę daugiau nei šimtą miestų, laimėjome šias daugiau kaip milijono litų vertės konsultacijas, kurios miestui nieko nekainavo.
Daugybė miestų neturi galimybės atsivežti tokio lygio komandos, kuri pateiktų konkrečias ir aiškias rekomendacijas ateičiai.
Gera girdėti ir ekspertų vertinimą, kad Vilnius iki šiol judėjo tinkamu keliu ir dėl to neturi didelių transporto problemų, kurių turi daugelis pasaulio sostinių“, – tvirtino A.Zuokas.
Šeši ekspertai iš JAV, Kanados ir Indijos nagrinėjo ir analizavo sostinėje esančias šviesoforų valdymo, miesto transporto, automobilių stovėjimo, dviračių nuomos bei kitas susijusias sistemas.
Jie daugiau kaip trisdešimties susitikimų metu apklausė pagrindinius specialistus ir vadovus, dirbančius transporto ir miesto planavimo srityje, taip pat inicijavo vilniečių apklausą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų.
