„Šiandien valstybės prioritetas – pasiruošimas euro įvedimui ir jo įvedimas. Ypač pabrėžiamas visuomenės dalyvavimas. Vartotojai bus kviečiami dalintis informacija apie kainas socialiniuose tinkluose, gyventojai bus informuojami apie stebėsenos rezultatus, ypač atkreipiant dėmesį į juodajame sąraše esančias įmones“, - sakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktorius Feliksas Petrauskas. Priežiūra bus atliekama, tikrinama visoje Lietuvoje. Tuo užsiims septyniolika institucijų, o jų veiksmus koordinuos F.Petrausko vadovaujama institucija.
Jau dabar žmonės fiksuoja įvairius pažeidimus, kintančias kainas. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovas tikina, kad informacija yra kaupiama, fiksuojama. Tačiau nesąžiningi, nepagrįstai kainas didinantys verslininkai bus baudžiami tik nuo rugpjūčio mėnesio.
VVTAT vadovas sakė, jog neseniai tarnyba gavo skundą, kad rengiantis vestuvėms klientams buvo perskaičiuota paslaugų kaina, ji išaugo 20 proc.
F.Petrausko žodžiais, yra nuostata, kad kainas reikia apvalinti vartotojų naudai. „Bet yra tokių paslaugų, kai suapvalinus išeina nulis“, - sakė jis.
Jo žodžiais, Latvijoje ir Estijoje, įvedant eurą, kainos kito 0,2 -03 proc.
„Vartotojai turi būti labai akyli per euro įvedimo procesą. Likus šešiems mėnesiams iki euro įvedimo ir šešiems mėnesiams po euro įvedimo verslo įmonės privalės nurodyti kainas ir eurais, ir litais“, - teigė Nacionalinės vartotojų konfederacijos prezidentė Alvita Armanavičienė.
Visos Lietuvos savivaldybės bus kviečiamos raginti gyventojus aktyviai stebėti kainas. Skaidrios, sąžiningos įmonės bus žymimos Geros verslo praktikos lipdukais.
Statistikos departamentas sudarė šimto prekių kainą, kurioms bus skiriamas ypatingas dėmesys.
„Bendrausime su verslo įmonėmis. Šiuo metu, tarkim, „Maxima“ turi įdiegusi gerą iniciatyvą. Jei pirkėjas pastebi neteisingą kainą, gali kreiptis į administraciją ir gauti 5 litus. Tikimės daugiau tokių pavyzdžių“, - viliasi A.Armanavičienė.
„Turime labai atvirai pripažinti, kokiomis sąlygomis yra įvedamas euras. Visuomenės tyrimai parodė, kad gyventojai euro nelaukia, jo nemyli. Ir įsivesti eurą tokiomis sąlygomis yra iššūkis.
Du trečdaliai gyventojų mato, kad verslas tenori iš to pasipelnyti, kad kainos tik kils“, - teigė asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.
Pasak jo, kad kainos išties neaugtų, turi įsitraukti visuomenė. „Visuomenė turi kontroliuoti, kaip verslas laikosi savo įsipareigojimų. Realiai trys milijonai vartotojų gali geriau kontroliuoti tokius procesus nei valstybė“, - kalbėjo K.Kupšys.
Projektą „Be šešėlio“ vykdanti asociacija yra sukūrusi žemėlapį, kuriame vartotojas galės pažymėti tas vietas, kur pastebėjo pažeidimus. Tas pats bus galima daryti ir pastebėjus gerus pavyzdžius, viešai parodyti, kad ta ar kita įmonė yra skaidri.
„Pačių žmonių kontrolė duoda ir pliusų, ir minusų“, - pripažįsta K.Kupšys.
