Vienas didžiausių pasiekimų, kuris priartino Lietuvą prie įstojimo į ES, buvo Specialiosios tranzito schemos (STS) sukūrimas ir įgyvendinimas. Šį didelį iššūkį Lietuva įveikė dar prieš tapdama ES nare – STS pradėjo veikti nuo 2003 m. liepos 1 d.
STS yra 2002 m. pasirašytas bendrasis pareiškimas tarp ES ir Rusijos Federacijos, pagal kurį Rusijos Federacijos piliečiams, keliaujantiems per Lietuvos teritoriją iš Rusijos Federacijos į Kaliningrado sritį ir atgal, išduodami supaprastinto tranzito dokumentai.
Kadangi tarp ES ir Rusijos Federacijos galioja vizų režimas, Lietuva taip pat turėjo vadovautis ES taisyklėmis ir sugriežtinti valstybės sienos apsaugą, kas būtų sukėlę Kaliningrado srities gyventojams papildomų sunkumų.
Atsižvelgiant į ypatingą Kaliningrado srities padėtį ir kartu siekiant apsaugoti ES sienas, buvo inicijuotos derybos su Rusijos Federacija.
Trišalėse derybose – skirtingi interesai
Užduotis dėl STS susitarimo buvo nelengva, nes vyko trišalės derybos, kuriose visi turėjo savo interesus. Reikėjo atrasti bendrą susitarimą, kad visos pusės būtų patenkintos ir priimti sprendimai nesukeltų blogų pasekmių nė vienai iš derybose dalyvaujančių šalių.
„Iš pradžių Rusijos Federacija norėjo, kad Lietuvos statuso pasikeitimas įstojus į ES neturėtų jokios įtakos jų piliečių tranzitui per Lietuvos teritoriją. Tačiau ES rėmėsi pozicija, kad susitarimas turi būti paremtas ES ir Šengeno teisyno nuostatomis. Esant tokiems skirtingiems interesams, reikėjo ieškoti kompromiso, kaip suderinti skirtingus poreikius ir reikalavimus“, – sako Užsienio reikalų ministerijos Supaprastinto tranzito dokumentų skyriaus vedėjas Olegas Skinderskis.
Tačiau po intensyvių derybų Rusijos Federacija turėjo pripažinti, kad Lietuvos įstojimas į ES atneš valstybės sienos apsaugos pokyčių.
Esminis ilgų derybų momentas buvo 2002 m. lapkričio 11 d. vykęs ES ir Rusijos Federacijos viršūnių susitikimas, kurio metu buvo priimtas bendras pareiškimas dėl Kaliningrado srities. Šiame pareiškime išdėstyti punktai ir nuostatos, kaip reikia sureguliuoti situaciją dėl Kaliningrado tranzito.
Taip pat buvo susitarta ir dėl supaprastinto tranzito dokumentų, kuriuos vietoj vizų naudos dažnai per Lietuvos teritoriją į pagrindinę Rusijos Federacijos dalį keliaujantys Kaliningrado srities gyventojai.
Derybų rezultatas – supaprastinto tranzito dokumentai
Įveikusi šį sudėtingą etapą, Lietuva susidūrė ir su kitu iššūkiu – įvykdyti susitikimo metu nustatytus reikalavimus, reikalingus STS įgyvendinimui.
„Mes per labai trumpą laiką turėjome įgyvendinti nustatytus STS reikalavimus ir pradėti naudoti šią schemą. 2002 m. lapkričio mėnesį buvo priimtas susitarimas, kitų metų balandį priimti teisės aktai, o liepos mėnesį jau turėjome pradėti įgyvendinti STS“, – teigia O.Skinderskis.
ES įsipareigojo padengti visas papildomas Lietuvos Respublikos išlaidas, kurios buvo susijusios su STS įgyvendinimu ir projektais. Finansinė parama iš ES palengvino Lietuvos užduotį per itin trumpą laiką parengti sienos apsaugos sistemą STS įgyvendinimui. Šiuo metu STS jau veikia ir Lietuva įvykdė visus savo įsipareigojimus, iškeltus trišalėse derybose.
Dabar Rusijos Federacijos piliečiai, atsižvelgiant į keliavimo būdą ir trukmę, kelionei per Lietuvos teritoriją gali naudoti dviejų tipų dokumentus. Lietuvos sausumos teritorija iš Kaliningrado srities į pagrindinę Rusijos dalį ir atgal keliaujantiems Rusijos piliečiams išduodamas Supaprastinto tranzito dokumentas.
Šis kelerius metus galiojantis nemokamas dokumentas suteikia daugkartinio tranzito teisę. Supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentas skirtas geležinkeliu keliaujantiems keleiviams. Tai nemokamas vienkartinis dokumentas, kuris išduodamas nuvažiavimui ir grįžimui tarp Kaliningrado srities ir Rusijos Federacijos.
Praėjusiais metais daugiau kaip 1 milijonas Rusijos Federacijos piliečių supaprastinto tranzito tvarka kirto Lietuvos valstybės teritoriją. Tokie dideli migracijos srautai rodo, kad buvo svarbu įgyvendinti STS, nes tai padeda kontroliuoti Rusijos Federacijos piliečių tranzitą per Lietuvą. Laiku įgyvendinusi šį didelį projektą, Lietuva įvykdė įsipareigojimus Europos Sąjungai.
„Specialiosios tranzito schemos įgyvendinimą mes laikome sėkmės istorija, nes derybose reikėjo greitos reakcijos, išradingumo ir tvirtai ginti savo poziciją. Mums pavyko pasiekti Lietuvos ir ES strateginius tikslus ir užsitikrinti ilgalaikį Specialiosios tranzito schemos įgyvendinimo finansavimą iš ES biudžeto“, – teigia O.Skinderskis.
STS priklauso ES įkurtam Išorės sienų fondui (ISF) ir yra skirta išskirtinai Lietuvos valstybei. ISF teikia finansinę paramą ES valstybėms narėms, kurių sienos ribojasi su ES nepriklausančiomis šalimis. Tokios sienos vadinamos išorinėmis ir jų apsauga itin svarbi ES valstybėms narėms, nes leidžia apsisaugoti nuo politinių ir ekonominių grėsmių.
ES 100 proc. kompensuoja visas išlaidas, kurias Lietuva patiria užtikrindama saugų ir patikimą STS funkcionavimą. 2004–2006 m. STS buvo finansuota Specialios Kaliningrado tranzito programos, o 2007–2013 m. jau Išorės sienų fondo lėšomis.
