Rusijos centrinis bankas paskelbė, kad į Krymą nugabenta 250 tonų rusiškų banknotų ir monetų. Daugiausia – smulkios 50, 100 ir 500 rublių kupiūros, rašo „Lietuvos rytas“.
Šie pinigai skirti pakeisti Ukrainos grivinoms, kurios jau nuo birželio pradžios laikomos užsienio valiuta.
Pirmosios siuntos nepakako
Iš pradžių buvo skaičiuojama, kad Krymui pakaks 64 tonų – 14 tonų banknotų ir 50 tonų monetų. Tiek buvo nugabenta dar kovo mėnesį.
Bet nuo to laiko kas dieną pasirodydavo pranešimų, kad pusiasalyje nuolatos kyla rūpesčių atsiskaitant grynaisiais, ypač kurortiniuose miesteliuose.
Sumokėti banko kortelėmis daug kur taip pat nėra jokių galimybių. Todėl Rusijos turizmo agentūros, skraidinančios klientus į Krymą, primygtinai patardavo jiems pasiimti kuo daugiau grynųjų, mat nėra jokios tikimybės, kad jų pakaks bankomatuose.
Pinigų badas kilo ne tik dėl to, kad Kryme staigiai buvo keičiama valiuta, rašo „Lietuvos rytas“.
Yra ir daugiau priežasčių. Rusijai okupavus pusiasalį pasigirdo įspėjimų, kad jame dirbantys šios šalies bankai gali būti ignoruojami tarptautinėje rinkoje. Pavyzdžiui, blokuojamos korespondencinės sąskaitos Vakarų bankuose.
Bankai nepamėgo Krymo
Nenorėdami tokių rūpesčių, daugelis Rusijos bankininkų paprasčiausiai spjovė į Krymą. Nė vienas iš stambiųjų vietos rinkos žaidėjų neatidarė ten skyriaus ir neįrengė naujų bankomatų.
Tai tęsiasi iki šiol. Iš didžiausių Rusijos bankų Kryme darbuojasi tiktai „Rosija“, kuris priklauso Jurijui Kovalčiukui – asmeniniam prezidento Vladimiro Putino draugui. Beje, šiam bankui jau paskelbtos JAV ir Europos Sąjungos sankcijos.
O kitų Kryme veikiančių finansinių įstaigų pavadinimai mažai girdėti net ir čia atvykstantiems rusams, nes tai smulkūs bankeliai, neturintys didelio aptarnavimo tinklo.
Todėl kol kas pusiasalyje geriausias ir patikimiausias atsiskaitymo būdas – grynieji, kuriuos lėktuvai tonomis gabena iš Maskvos.
Gyventojai ėmė gudrauti
Užtat Krymo indėlininkai, laikę savo pinigus Ukrainos bankuose, kurie pasitraukė iš pusiasalio jį okupavus Rusijai, dabar turi galimybių pasipelnyti.
Rusijos indėlininkų apsaugos fondas įsipareigojo krymiečiams kompensuoti šiuose bankuose laikytus pinigus, kurių suma neviršija 700 tūkst. rublių (daugiau nei 51 tūkst. litų). Kaip vėliau išsireikalauti juos iš ukrainiečių, tai – jau paties fondo rūpestis.
Bet kai kurie Krymo gyventojai nusprendė pasipelnyti iš kilusios sumaišties.
Pusiasalyje veiklą nutraukęs Ukrainos bankas „Finansy i Kredit“ paskelbė, kad kai kurie indėlininkai bando pinigus atgauti ir iš paties banko, ir iš Rusijos fondo.
Į Ukrainą buvo pervesta maždaug dešimtadalis šio banko Krymo klientų lėšų.
Anot bankininkų, kai kurie šių pinigų savininkai jau pateikė paraišką Rusijos indėlininkų apsaugos fondui, tvirtindami, kad neteko savo lėšų. Tačiau sykiu jie kreipėsi į patį banką, siekdami pratęsti arba atsiimti indėlius.
Atskleisti gudruolius „Finansy i Kredit“ darbuotojams pavyko po to, kai iš Rusijos fondo buvo gautas pranešimas apie nukentėjusių klientų paraiškas.
Iš viso Rusijos indėlininkų apsaugos fondas jau sulaukė daugiau nei 206 tūkstančių paraiškų, bendra prašoma kompensuoti suma siekia apie 35 milijardus rublių (2,56 mlrd. litų).
