Lietuvai darkart afrikinis kiaulių maras kirto praėjusią savaitę - nepagydomu afrikiniu kiaulių maru apkrėstame „Idavang“ komplekse Ignalinos rajone jau sunaikinta daugiau kaip trečdalis visų kiaulių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius sakė, kad EK išsakė nuomonę, kad tokią nelaimę galėjo lemti žmogiškasis faktorius - darbuotojų klaida arba kažkas piktavališkai pernešė užkratą.
Ministrų ir veterinarų pasitarime sutarta, kad bus suburta darbo grupė, kuri parengs pasiūlymus Europos Komisijai. Darbo grupei vadovaus Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius.
Pasiūlymus susibūrę specialistai turi pateikti iki rugpjūčio 15 dienos. Tarp siūlymų EK bus prašymas skirti lėšų moksliniams vakcinos kūrimo tyrimams, komandos, kuri likviduotų maro padarinius, sukūrimui.
„Mes apie sumas šiandien nekalbėjome. Nuo 2013 metų Lietuva išleido 7-8 mln. litų tyrimams. Mes apsaugojome visą Europos Sąjungą, mums šiandien turėtų būti padengti tyrimai, dezinfekcija, praktiškai visos kitos priemonės“, - sakė J.Milius.
Skatins atsisakyti kiaulininkystės
Pasak žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės, pasitarimo metu kalbėta ir apie valstybių santykius su Baltarusija, kurioje afrikinis kiaulių maras itin paplitęs.
„EK bus prašoma finansavimo moksliniams maro tyrimams, kad maras nepersikeltų į kitas šalis“, – sakė Lenkijos veterinarijos tarnybos vadovas Marekas Pirsztukas.
Pasitarimo metu aptarta, kokių priemonių kovoti su afrikiniu maru ėmėsi visos šalys.
V.Baltraitienė pabrėžė, kad specialistai turės parengti EK ir siūlymus, kaip skatinti žmones, gyvenančius buferinėje apsaugos zonoje pereiti prie kitokio ūkininkavimo – ne kiaulininkystės.
„Latvijoje šernų populiacija labai didelė. Jų turėtų būti ne daugiau nei 12 tūkst. Reikia smarkiai sumažinti šernų skaičių“, – apie padėtį savo šalyje sakė Latvijos žemės ūkio ministras Janis Duklavas.
Vienas iš ligos židinių buvo aptiktas Latvijos ir Estijos pasienyje.
Susitiko ir su baltarusiu
J.Milius prieš lietuvių, latvių, estų ir lenkų pasitarimą buvo susitikęs ir su Baltarusijos veterinarijos tarnybos vadovu Jurijumi Pivovarčiku.
Jis sutiko prisidėti prie nuolatinės komisijos, kuri būtų suburta iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Baltarusijos atstovų – veterinarijos specialistų. Viliamasi, kad Baltarusija taps nors kiek atviresnė bendraudama su kaimyninėmis šalimis apie afrikinį kiaulių marą.
Nepavyksta sukurti vakcinos
Pastaruoju metu girdėti raginimų kuo daugiau dėmesio skirti vakcinai nuo afrikinio kiaulių maro kurti.
Ši liga Europos žemyne kartkartėmis pratrūksta nuo 1957-ųjų. Klasikiniam kiaulių marui vakciną mokslininkai sukūrė senokai. Afrikinis maras kol kas niekaip nepasiduoda laboratorijų genijams.
Pirmiausia afrikinis kiaulių maras iš Afrikos su maisto atliekomis pateko į Portugaliją, po to – į Ispaniją. Nors mokslininkai kone išsyk pradėjo domėtis šia liga, mokslo tyrimai nenuvedė prie laukto rezultato – vakcinos.
Mokslininkai aiškina, kad šio viruso genetinė struktūra labai sudėtinga. Moksliškai kalbant, jį sudaro per 160 genų ir apie 50 baltymų. Kuriant vakciną reikia įminti baltymų kodus ir nustatyti, kokios įtakos kiekvienas genas gali turėti imunitetui nustatyti.
Moksliniai tyrimai vakcinai sukurti atliekami nuolat. Daugiausia – Ispanijoje. Dirba ir Vokietijos, ir Olandijos, Rusijos, JAV mokslininkai.
