Tėvus pribloškė Panemunėje, šalia Kauno onkologijos ligoninės, įsikūrusio vaikų darželio „Šnekutis“ aplinka, rašo "Lietuvos ryto" priedas "Laikinoji sostinė".
Išvydę, jog nuo sovietmečio šios ugdymo įstaigos teritorija beveik nepakitusi, kauniečiai pirmiausia pasirūpino iš kiemo pašalinti nemažą pavojų keliančią karstynę.
„Kieme stovėjo tokia baisi „gyvatė“. Tai užprogramuotas nelaimės šaltinis – tiktai laiko klausimas, kada vaikas lips, paslydęs nukris, o ranka liks viršuje.
Kai darželio vadovei išsakėme savo nuogąstavimus, šis daiktas labai greitai buvo pašalintas. Jau geriau kieme tegul nieko nebūna, negu stovi tokia pavojinga baisybė“, – „Laikinajai sostinei“ kalbėjo Rimantas Vaičaitis.
Rūpesčių dėl vaikų saugumo turi ir kitų Kauno vaikų darželių tėvai.
Tvorą nusprendė paaukštinti
„Šnekutyje“ nerimą kėlė ne tik karstynė. Darželio tvora nėra aukšta, todėl baiminamasi, jog mažyliai gali ją perlipti ir išbėgti į judrią gatvę.
Sužinoję, jog savivaldybės paramos tikėtis neverta, kauniečiai surinkę lėšų patys nusipirko tvoros tinklo.
Iš pradžių ketinta aptverti tą kiemo dalį, kurioje laiką leidžia „naujokų“ grupės vaikai.
Tačiau kai erdvės skaidymo idėjai nepritarė darželio vadovė, tėvai nusprendė tinklą panaudoti daliai tvoros paaukštinti.
Surinktų pinigų neužtenka
Darželio „Šnekutis“ vedėja Rasa Kilčiauskienė tikino, kad jos vadovaujamas darželis nepakliuvo į 17 švietimo įstaigų, kurių tvoroms pakeisti šiais metais savivaldybė skiria lėšų, sąrašą.
„Tikimės kitais metais gauti lėšų, matysime, kaip bus, šiokią tokią perspektyvą matome.
Bandome kaupti lėšas iš tėvelių 2 procentų gyventojų pajmų mokesčio, tačiau šių pinigų aptverti nemažai teritorijai neužtenka.
Galėtume nebent prisidėti prie savivaldybės finansavimo“, – svarstė R.Kilčiauskienė.
Vedėja pripažino, kad simbolinio aukščio tvora ne tik kelia tėvų susirūpinimą, bet ir neatlieka apsauginės funkcijos.
Per ją nesunkiai perlipę pašaliniai asmenys lėbauja vaikų žaidimo vietose.
Darželiams reikia ir apsaugos
Problema, su kuria susidūrė šiemet rugsėjo 1-ąją į vaikų darželį „Šnekutis“ savo atžalas atvedę kauniečiai, būdinga ir kitoms miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms.
Kauno savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas sakė žinantis, kad tėvai patys jau nupirko tvoros tinklą „Šnekučio“ vaikų darželiui.
Pasak vedėjo, savivaldybė savo ribotomis finansinėmis išgalėmis nėra pajėgi iš naujo apjuosti visų ikimokyklinio ugdymo įstaigų.
„Tvarka darželiuose priklauso nuo daug ko – jų vadovų iniciatyvos bei lyderystės, taip pat nuo savivaldybės finansinių galimybių bei realaus poreikio“, – sakė A.Bagdonas.
Pasak Švietimo ir ugdymo skyriaus vadovo, sovietinio standarto tvoros gali apsaugoti nebent nuo šunų, bet ne nuo nepageidaujamų lankytojų.
Tačiau net ir esant naujoms beveik dukart aukštesnėms tvoroms, saugumo problema išlieka aktuali.
„Siekiame, kad teritorijose būtų įdiegta ir perimetro apsaugos sistema. Jeigu kas nors pateks į vidų, ji iškart ims veikti. Tokia signalizacija įrengta Panemunės vidurinėje mokykloje“, – sakė A.Bagdonas.
Pavyko išguiti girtuoklius
Eigulių seniūnijoje veikiantis darželis „Žara“ gali pasigirti išpuoselėta teritorija. Senoji tvora pakeista nauja, įrengti rakinami vartai, apšiltinta namo siena. Tėvams pasiėmus vaikus, teritorija užrakinama, prašalaičiams pakliūti į vidų tampa sudėtinga.
Darželio viduje seniai nebeliko gelžbetonio monstrų. Žaidimų erdvėse įkurdintos šiuolaikiškos karstynės, čiuožyklos, lauko gimnastikos įrenginiai.
„Žaros“ vedėja Silvinija Šinkūnienė vengia girtis – esą tai ne jos vienos, bet viso kolektyvo nuopelnas.
„Pirmiausia atsisakėme suoliukų, kuriuos buvo pamėgę alkoholikai – juk dienos metu vaikai laksto, o auklėtojoms taip pat nėra kada sėdėti. Vėliau nugriovėme neprašytų svečių prieglobsčiu tapusias pavėsines. Kai teritorija tapo perregima, problemos baigėsi“, – pasakojo „Žaros“ vedėja.
Tėvams pervedus 2 procentus savo pajamų, praėjusiais metais darželis surinko 14 tūkst. litų. Kur panaudoti šias lėšas, sprendžia darželio taryba.
„Pinigus leidome tik ypatingoms reikmėms, taupėme tvorai pakeisti. Gerai, kad savivaldybė biudžeto lėšomis šiuos darbus atliko. Dabar turime sukaupę apie 20 tūkst. litų – vaikams nupirksime dar daugiau žaidimų įrenginių. Kai teritoriją apjuos tvora, galėsime vėl suoliukus įrengti“, – sakė S.Šinkūnienė.
Tekdavo nuolat taisyti
Šią vasarą Šilainių rajone įsikūrusiame vaikų darželyje „Rasytė“ taip pat virė darbai.
Darželio vedėja Rita Vaškelienė tikisi, jog pagaliau pavyks apsiginti nuo vaikų žaidimų vietoje orgijas rengusių nekviestų svečių.
Po jų apsilankymo darbuotojams tekdavo rinkti ne tik alaus skardines, bet ir prezervatyvus bei panaudotus švirkštus.
„Pavėsinės buvo tapusios prašalaičių prieglauda, jas tekdavo kas kelis mėnesius remontuoti, dažais užtepti nešvankius užrašus. Šie remontai tapo beprasmiu lėšų švaistymu“, – sakė R.Vaškelienė.
Pasitarus su tėvais nuspręsta paskirtį praradusias senąsias pavėsines nugriauti.
Jų vietoje atsirado veja, sumontuotos sūpynės.
„Vaikų patogumui vietoje pavėsinių įsigijome didžiulius nešiojamus skėčius.
Juos pastatome šalia smėlio dėžių, kad karštomis vasaros dienomis mažyliai galėtų džiaugtis pavėsiu. Šis sprendimas labai pasiteisino“, – sakė „Rasytės“ vadovė.
Gelžbetonio pavėsinės nėra saugios
Rimantė Juodenienė
Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriaus vedėja
„Pasikeistus higienos normai ir atsiradus reikalavimui, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigas turi juosti 1,5 metro aukščio tvora, susidurta su tam tikrais sunkumais. Prieš kelias dešimtis metų statytų darželių tvorų aukštis – vos metras.
Šiais metais tvoroms keisti skirta 400 tūkst. litų. Kiek lėšų bus kitais metais, pasakyti dar negalime, tai priklausys nuo savivaldybės biudžeto. Paskaičiavome, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigų tvoroms keisti Kaune reikėtų 4 mln. litų. Tikimės, jog per kelerius metus pavyks pakeisti visas Kauno švietimo bei ugdymo įstaigų tvoras.
Jeigu susidaro ekstremali situacija, pasistengiame nedelsiant skirti lėšų. Kita vertus, tvorų segmentai daug nekainuoja, rekomenduojame pačioms įstaigoms juos įsigyti ir sutvarkyti prakarpytas dalis.
Kauno darželiuose beveik neliko sovietmečiu statytų gelžbetonio pavėsinių. Šie statiniai ne tik neestetiški, bet ir gana seni, nežinia kokia jų techninė būklė. Kas gali užtikrinti, jog po stipresnės vėtros pavėsinės vieną dieną nenugrius?
Globoja ne visus
Audrius Murauskas
Lietuvos tėvų forumo pirmininkas
„Ugdymo įstaigos aplinka pirmiausia priklauso nuo to, kaip vadovas supranta erdvės, kurioje vyksta ugdymo procesas, estetiką. Taip pat nuo bendruomenių, nes jos daro vienokios ar kitokios įtakos valstybės institucijoms arba pačios prisideda prie darbų finansavimo.
Reikia įvertinti ir tai, jog priklausymas valdančioms partijoms yra didelis privalumas gaunant finansavimą. Jei esi nepatogus valdžiai, tikimybė, kad ji skirs papildomai lėšų tavo vadovaujamai įstaigai, yra maža.
Vienos ugdymo įstaigos išpuoselėtos, o kitos – visiškai nugyventos, todėl galima įžvelgti, kad vienos yra globojamos, kitos – ne.“
