JAV teisingumo ministerija sėdi ant didžiulio pinigų maišo. Įvairias investicijas klientams siūlę sukčiai turėtų sumokėti beveik 100 mlrd. dolerių baudų ir kompensacijų.
Deja, šių pinigų niekaip nesiseka atgauti. Kol kas netgi tirti apgavystes kainuoja brangiau, rašo "Lietuvos rytas".
Ir laisvas, ir turtingas
52 metų Jordanas Belfortas – dešimtojo dešimtmečio Amerikos finansų įžymybė, pagarsėjęs ne tik talentu greitai uždirbti pinigų biržose, bet ir ne menkesniais sugebėjimais juos iššvaistyti.
J.Belforto istoriją Holivudas perkėlė į kino filmą „Volstrito vilkas“, jo vaidmuo buvo patikėtas „Titaniko“ žvaigždei Leonardo DiCaprio.
Praėjo jau dešimt metų po teismo sprendimo, pagal kurį masinėmis investicijų vagystėmis apkaltintas J.Belfortas turėjo sumokėti 110 milijonų dolerių baudą.
Valstybė kol kas iš jo sulaukė tik 11,8 milijono dolerių, o iš ketverių priteistų kalėjimo metų už grotų sukčius praleido mažiau nei pusmetį.
Giriasi tik dėl B.Madoffo
J.Belfortas laisvėje nebadauja: be honorarų už paskaitas, jis gauna pajamų už knygą apie savo gyvenimo istoriją, nemenkai susižėrė už teisę ją perkelti į kino ekraną.
Bet JAV teisingumo ministerija išieškojo tik menką dalį jam nustatytos baudos.
Vienos J.Belforto aukų advokatės žodžiais, kyla pasipiktinimas, kai sukčius puikiai gyvena, o apgautieji nesulaukia jokių kompensacijų.
„The Wall Street Journal“, tyrinėjęs didžiulius skirtumus tarp investavimo meistrais vadintiems aferistams paskirtų ir jų sumokėtų baudų, teigė, kad J.Belforto atvejis anaiptol nėra vienintelis.
JAV teisingumo ministerijos reikalaujamų baudų, kurias turi sumokėti žmones mulkinę sukčiai, suma per dešimt metų išaugo iki 97 milijardų dolerių. Bet geriausiu atveju tikimasi išplėšti 10 milijardų dolerių.
Vis dėlto ši institucija gali girtis bent atėmusi visą B.Madoffo turtą.
Jo vertė padengė bent penktadalį šio veikėjo padarytos žalos.
Pasitelkia giminaičius
Kitos JAV žinybos taip pat negali pasigirti šios srities laimėjimais. Nors biržų veiklą prižiūrinti tarnyba SEC nuolat pučiasi dėl savo pasiektų rezultatų, iš tiesų sustabdžiusi sukčius ji iš jų spėja išlupti vidutiniškai 42 proc. padarytų nuostolių.
Kai kurie nuteistieji visą savo turtą iššvaistė, kiti sugebėjo saugiai paslėpti.
Būtent taip 1989 metais padarė Paulas Bilzerianas, į pagalbą pasitelkęs giminaičius bei pažįstamus ir padaręs juos sudėtingos fondų ir kitokių valdymo formų raizgalynės, perkeltos į egzotiškas mokesčių oazes, savininkais. Net ir pranešęs apie savo nemokumą jis dar daugelį dešimtmečių galėjo gyventi prabangioje viloje.
Per visus metus SEC iš P.Bilzeriano galėjo išsireikalauti tik 3,7 milijono dolerių, nors buvo nubaustas 62 milijonų dolerių bauda. 8,6 milijono dolerių kainavę tyrimai buvo per brangūs, tad jų tęsti neapsimokėjo. („Manager-magazin.de“, „Wsj.de“, LR)
