Naujojo Azijos infrastruktūros investicijų banko steigimas rodo tiek Kinijos norą skatinti investicijas regione, tiek ir jos susierzinimą dėl JAV, Japonijos ir Europos dominavimo PB, Tarptautiniame valiutos fonde bei Azijos plėtros banke.
Beje, tarp penktadienį susitarimo memorandumą Pekine pasirašiusių šalių nebuvo nei Japonijos, nei Pietų Korėjos, nei Australijos.
Įsteigtas naujasis bankas gali tapti stambiu tarptautiniu kreditoriumi ir skaidresne alternatyva tiesiogiai Kinijos finansuojamiems plėtros projektams. Vis dėlto kritikai baiminasi, kad banke paskolų teikimo nuostatų gali būti laikomasi aplaidžiai, o tai niekais paverstų jau įprastų kreditorių pastangas skatinti tinkamą valdymą, sąžiningą darbo praktiką ir skaidrią aplinką.
Naujoji institucija daugiausiai teiks paslaugas kelių, geležinkelių, elektrinių ir telekomunikacijų tinklų statybos projektų finansavimui - šie projektai būtini siekiant išlaikyti regiono ekonomikos augimą.
Sutartį pasirašė Indija, Singapūras, Vietnamas, Filipinai, Mongolija, Bangladešas, Kambodža, Kuveitas, Laosas, Malaizija, Mianmaras, Nepalas, Omanas, Pakistanas, Kataras, Šri Lanka, Tailandas ir Uzbekistanas.
Įsteigti banką prieš metus pasiūlė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. Tuomet Kinija pareiškė esanti pasirengusi skirti didžiąją dalį sumos arba net visą 50 mlrd. dolerių sumą pradiniam banko kapitalui. Kinija tikisi, kad privačios finansų institucijos, be visų kitų, skirs dar 50 mlrd. dolerių kapitalo, būtino AIIB funkcionuoti.
Tačiau visas jo kapitalas vis dėlto bus mažesnis už PB kapitalą (220 mlrd. dolerių) ir už Azijos plėtros banko kapitalą (175 mlrd. dolerių), pastebi agentūra. APB vertinimu, besivystančioms Azijos šalims būtina investuoti per 2010-2020 m. laikotarpį 8 trilijonus dolerių į infrastruktūrą, tam, kad jų ekonomika galėtų vystytis.
