„Swedbank“ spėja, kad JAV ekonomika 2015–2016 m. augs apie 3 proc. Tai reiškia, kad dėl kylančios ekonomikos JAV ir kitąmet turėtų išlikti lyderės finansų rinkose.
Tuo tarpu Kinijos augimas kuris laikas mažėja, o iš ten pasiekiančios žinios apie nekilnojamojo turto rinkos problemas, mažėjantį skolinimąsi kelia dvejonių dėl šalies ūkio ateities. Žinant, kad JAV Federalinis bankas baigia ekonomikos skatinimą ir ketina kelti bazines palūkanų normas, kyla klausimas – jei reikšmingi kapitalo srautai ims trauktis iš besivystančių rinkų, ar Kinija sugebės su tuo susidoroti ir išvengs kieto nusileidimo.
Laukia ryžtingų sprendimų
„Vis dėlto Kinijai kol kas didžiausias galvos skausmas – prasta situacija euro zonoje. Pirmojo pusmečio Vokietijos, Prancūzijos, Italijos rezultatai rodo, kad jų ekonomikos traukėsi arba augo nedaug. Euro zonos ekonominė situacija ir toliau lieka neaiški. Todėl investuotojai ir toliau turės atidžiai sekti Europos centrinio banko (ECB) sprendimus siekiant įveikti defliaciją ir tikėtis efektyvių ekonomikos skatinimo priemonių“, - teigia „Swedbank“ investavimo produktų srities vadovas Aivaras Langė.
Privatus sektorius Europoje šiuo metu mažina skolas, o ne vartoja. Su tuo kovodamas ECB stengiasi skatinti ekonomikos atsigavimą, kad ji neužstrigtų. Tačiau Europos ekonomiką atgaivinti gali tik reikšmingesni ECB ir Europos politikų sprendimai. O kol kas euro zonos perspektyvos 2015-iesiems lieka pesimistinės.
Anot A.Langės, neaiškios ekonomikos skatinimo programos apimtys neleidžia investuotojams stabiliai jaustis ir tikėtis, kad infliacija euro zonoje bus sugrąžinta iki 2 proc. Mes spindime
„Nepaisant neigiamų spalvų Europoje, Lietuva čia švyti kaip deimančiukas: BVP augimas sukasi apie 3 proc., nedarbas nuo 2010-aisiais buvusių 18 proc. sumažėjo iki 9 proc. Tiesa, krentančios žaliavų kainos kiek paveikė infliacijos rodiklius“, - atkreipė dėmesį A.Langė.
Visose trijose Baltijos šalyse veikiančios įmonės fiksuoja gerą pelningumą, santykinai mažą amortizaciją, o žemos palūkanos teigiamai veikia kapitalo grąžą.
„Rekordiškai žemas įsiskolinimo lygis rodo sveiką įmonių būklę: nors įmonės pradėjo investuoti į plėtrą, investicijos vykdomos iš savo veiklos pinigų srautų“, - kalbėjo „Swedbank“ investavimo produktų srities vadovas.
Pasak jo, žemas skolos lygis rodo, kad kompanijos yra sveikesnės būklės. Kita vertus, žemas skolinimasis signalizuoja, jog įmonės nepersistengia investuodamos į plėtrą, rinkos užkariavimą.
Tiesa, Baltijos šalių akcijų indeksas nuo metų pradžios nukrito 7 proc. Didžiausią poveikį tam turėjo paaštrėjusi geopolitinė situacija ir didžiausios listinguojamos kompanijos „Tallink Grupp“ kritimas 37 proc. nuo metų pradžios.
A.Langė svarsto, jog Lietuvai įsiliejus į sudėtingoje situacijoje esančią euro zoną mūsų šalies BVP ir toliau laikysis virš 3 proc.
„Tai – geras tempas. Akcijų rinkose tikimės, kad ECB priims drastiškesnius sprendimus dėl ekonomikos skatinimo, o išaugusi pinigų pasiūla ir krintantis JAV doleris padės visos ES šalims didinti eksportą. O tai turėtų palaikyti ekonomikos augimą“, - kalbėjo A.Langė.
Ką nuspręs OPEC?
2014 m. žaliavų rinkoms prasidėjo sėkmingai, tačiau metams įsibėgėjus rinkos nusirito į 2009 m. - sunkmečio įkarščio – lygį. A.Langė aiškina, kad žaliavų kainos krinta dėl išaugusios gavybos, sumenkusios paklausos iš Europos ir Kinijos bei sustiprėjusio JAV dolerio.
Šiais metais smarkiai ėmė augti naftos JAV išgavimas iš skalūnų uolienų. Prie pasaulinės naftos tiekimo sugrįžo Libija, o tai taip pat padidino pasiūlos apimtis.
„OPEC išgauna trečdalį pasaulinės naftos. Visos šalys narės norėtų kuo aukštesnės kainos. Rinka spėlioja ir mano, kad OPEC šalys narės nesusitars dėl naftos gavybos mažinimo ir veiks atskirtai, siekdamos iškovoti didesnę rinkos dalį rinkoje. Jei taip nutiks, naftos kaina gali kristi dar labiau“, - kalba A.Langė.
Jo teigimu, atsitiesti naftos kainai gali padėti paaštrėjusi geopolitinė situacija. Čia dėmesys krypsta į Libiją, kur padėtis – vis dar įtempta. Jei naftos tiekimas iš Libijos sumažėtų, naftos kaina galėtų pakilti.
Beje, 2015-2016 m. JAV turėtų tapti daugiausia naftos žaliavos išgaunančia valstybe.
