Tokio sprendimo siekta net penkerius metus: dar 2008-aisiais „FlyLAL“ pateikė ieškinį oro bendrovei „AirBaltic“ ir Rygos oro uostui ir pareikalavo, kad būtų atlyginta žala dėl nesąžiningos konkurencijos 2004–2008 metais, kai abi bendrovės vykdė skrydžius iš Vilniaus oro uosto.
Kokios aplinkybės nulėmė susiklosčiusią situaciją ir kokios šios istorijos baigties tikimasi, lrytas.lt kalbėjosi su buvusiu pagrindiniu „FlyLAL“ akcininku Gediminu Žiemeliu.
Brangi privatizacija ir solidi „permoka“
Pasak pašnekovo, istorijos pradžia galima laikyti Lietuvos oro linijų privatizavimą. Jos buvo ne tik brangiai privatizuotos, bet ir vėliau pareikalavo milžiniškų investicijų: „Lietuvos avialinijos buvo privatizuotos už maksimalią kainą. Pradinė kaina buvo devyni milijonai, o mes sumokėjome 26 mln. litų ir per ketverius metus dar teko įdėti 84 mln. litų, nors privatizavimo sutartyje reikalauta tik 10 mln. Vėliau buvo teigiama, kad Lietuvos oro linijos pardavė ar iššvaistė 80 mln. litų vertės turto, kuris privatizuojant buvo įvertintas vos 30 ar 40 mln., vadinasi, yra 50 mln. „permoka“.
Anot G.Žiemelio, jis visuomet deklaravo, kad oro linijų verslas turi turėti rimtą pagrindą ir minėtu atveju juo turėjo tapti terminalas: „Tikėjomės, kad Vilniaus oro uoste pastačius terminalą pavyks susigrąžinti investicijas, kaip kad daro kitos kompanijos užsienyje, bet projekto įgyvendinti nepavyko. Šiuo atveju dar už prarastus pinigus buvome baudžiami ir kaltinami. Visuomenės akyse politikai įvairiai manipuliavo susidariusia situacija – vienas ministras kalbėjo viena, kitas – kita, nors pirma politikai vaikščiodavo ir prašinėdavo pinigų rinkimams.“
Oro uosto mokesčiai – kaip Londone
Kalbėdamas apie „FlyLAL“ veiklos sustabdymą, G.Žiemelis negailėjo karčių žodžių su bankroto byla dirbusiems pareigūnams ir akcentavo, kad visos išvados buvo padarytos neišklausius pačių akcininkų.
Anot verslininko, jam ir šiandien dar kelia nuostabą tai, kad anuomet prokurorai, kurie vadovavosi Susisiekimo ministerijos išvadomis, su akcininkais net nebuvo kalbėjęsi: „Tuo metu politikai atviru tekstu sakė, kad viskas bus atiduota spręsti prokuratūrai, nes įtūžę keleiviai beldžia į ministerijos duris. Nors oro linijų veikla sustojo todėl, kad iš mūsų buvo atimta licencija ir net negalėjome išskraidinti keleivių.“
G.Žiemelio teigimu, oro bendrovė net ketverius metus buvo išlaikoma akcininkų finansinėmis investicijomis ir mokėjo labai didelius oro uosto mokesčius: „Kai buvo nutraukta mūsų veikla, praėjus trims mėnesiams Vilniaus oro uostas, kuriam per metus mokėdavo po 30 mln. litų, šį mokestį sumažino dešimt kartų. Jeigu šiandien būtume skraidę, per metus būtų tekę šio mokesčio sumokėti 3–4 milijonus litų, o per minėtus ketverius metus teko suploti net 70 milijonų litų. Vilniaus oro uosto mokesčiai dydžiu prilygo Frankfurto ir Londono oro uostams, o mums buvo sakoma „jei nenorite, neskraidykite“.
Konkurentai nesnaudė
Pasak G.Žiemelio, anuomet kompanija „AirBaltic“ puikiai suprato, kad sėkmingesnė strategija būtų neprivatizuoti Lietuvos oro linijų, bet įvairiais būdais perimti keleivių srautą.
„Beveik kiekviena kryptimi, kuria skraidė Lietuvos avialinijos, ši kompanija siūlė savo maršrutus ir šie skrydžiai vienas kitą dubliuodavo, nes laiko skirtumas tarp jų būdavo vos valanda ar pusvalandis. Vos užsidarius Lietuvos oro linijoms „AirBaltic“ taip pat nutraukė savo skrydžius kitomis kryptimis, o vietoj dviejų skrydžių į Rygą per dieną atsirado septyni ir visi keleiviai gavo pasiūlymą naudotis jungtiniais skrydžiais. Tai akivaizdus įrodymas, kad nebuvo siekiama ilgalaikių tikslų, norėta perimti veiklą“, – kalbėjo G.Žiemelis.
Pašnekovo teigimu, nesąžiningą konkurenciją lėmė ir tai, kad kompanija „AirBaltic“ gavo išskirtines darbo sąlygas: „Latvijos konkurencijos taryba pripažino, kad Rygos oro uostas suteikdavo nuolaidų, kurios per metus sudarė apie 60 mln. litų, buvo neteisėtos. Vadinasi, pinigus, gautus iš Latvijos valstybinių įstaigų, oro bendrovė naudojo kovai Lietuvoje ir tai mus išstūmė iš rinkos.“
Siūlymas perimti akcijas – be rezultato
Nors teismų maratonas dar nesibaigė, prieš metus teismo ekspertai įvertino, kad galimi „FlyLAL“ nuostoliai dėl „AirBaltic“ veiksmų yra 149 mln. litų.
Tuomet po diskusijų su Latvijos transporto ministru pasiūlyta išleisti 34 proc. Latvijos oro vežėjo akcijų ir perleisti jas „FlyLAL“ bankroto administratoriui, kad „AirBaltic“ galėtų jas išpirkti per tam tikrą laiką.
Į klausimą, kas sutrukdė bandymą perimti dalį „AirBaltic“ akcijų, G.Žiemelis atsakė kategoriškai: „Kvailumas ir atsakomybės nebuvimas. Tai tokia pat absurdiška situacija, kaip kad kvailumas sutrukdė perimti 51 proc. Lietuvos oro linijų akcijų valstybei.
Juk neketinome valstybei perkelti avialinijų su skolų kupra – pasiūlėme iškelti restruktūrizacijos bylą, o tai būtų reiškę, kad senos skolos įšaldomos ketveriems metams. Iš 130 mln. litų oro linijos buvo daugiausiai skolingos mums, nes esame pagrindiniai kreditoriai, juk naujas akcininkas skolų neprisiima.“
Anot G.Žiemelio, su 30 mln. litų valstybė būtų turėjusi 51 proc. akcijų: „Tokiu atveju, jei kas nors būtų buvę įtartina, valstybė galėjo persvarstyti visus iki tol buvusius sandorius, skųsti juos teismams, juk visa tai pagrindinis akcininkas gali daryti“, – sakė verslininkas.
Byla sukurs precedentą
Paklaustas, kokios baigties tikisi šioje daugybę metų trunkančioje byloje, G.Žiemelis buvo nusiteikęs optimistiškai: „Teisybė, manau, yra mūsų pusėje. Man nesmagu, kad politikai ir prokurorai su pasididžiavimu ir noru nubausti bet ką ignoruoja faktus.
„Visa tai tęsiasi, atlikta daugybė ekspertizių, kurių nenorėčiau detalizuoti. Mes, kaip kreditoriai, laukiame pinigų. Negalima sakyti, kad ten nebuvo dempinguojama, nes faktai bado akis. Taip pat negalima tvirtinti, kad viskas buvo daroma dėl pelno, nes iš karto po Lietuvos oro linijų bankroto nuspręsta nebevykdyti skrydžių ankstesnėmis kryptimis ir visi lėktuvai išgabenti į Latviją“, – kalbėjo verslininkas ir pabrėžė, kad šie faktai nurodo tikrąsias bankroto priežastis.
Pasak G.Žiemelio, svarbu ir tai, kad neva nesubsiduojamoje ES rinkoje bus sukurtas tam tikras precendentas, kuris bus aktualus ir kitoms šalims sprendžiant panašias problemas: „Neabejotai turime istorinį įvykį“, – kalbėjo G.Žiemelis.
