„Jeigu kalbėtume apie dirbančiųjų skaičių, kuris mums yra labai svarbus, reikia pripažinti, kad valstybės sektoriuje darbuotojų skaičius mažėjo 1,2 proc., privačiame sektoriuje augo 4,6 proc. Bet tas augimas negali būti toks labai didelis, įvertinus tai, kad jaučiame trūkumą darbuotojų, ypač statybų sektoriuje. Aš būčiau liberalesnis, kad būtų galvojama, kaip įsileisti žmones iš kitų šalių, kurie nori čia įsidarbinti“, - interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Butkevičius.
„Bet tai turėtų būti specialūs leidimai tam tikram laikotarpiui, kol jie čia dirbs“, - pridūrė jis.
Šių metų pradžioje Vyriausybė patvirtino migracijos politikos gaires, kurios turėjo sudaryti palankesnes sąlygas į Lietuvą atvykti profesionaliems darbuotojams iš užsienio.
Lietuvos darbo birža per devynis šių metų mėnesius išdavė 4069 leidimus dirbti užsieniečiams - 10,8 proc. daugiau nei pernai sausį-rugsėjį. 3493 leidimai išduoti dirbti užsieniečiams pagal darbo sutartį, 135 leidimai - dirbti komandiruotiems užsieniečiams. Per šį laikotarpį buvo pratęsti 441 leidimas užsieniečiams dirbti Lietuvoje.
Šiemet daugiausiai leidimų užsieniečiams buvo išduota dirbti paslaugų (83 proc.) ir pramonės sektoriuose (16 proc.). Dažniausiai buvo išduodami leidimai dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais (80 proc. visų leidimų), metalinių laivų korpusų surinkėjais (6 proc.), suvirintojais (4 proc.), restorano virėjais (3 proc.).
Užsieniečių registro duomenimis, pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje Lietuvoje gyveno 37,9 tūkst. užsieniečių (6,7 proc. daugiau nei šių metų pradžioje), kurie sudarė 1,29 proc. bendro šalies gyventojų skaičiaus. Iš užsieniečių Lietuvoje daugiausiai gyvena Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių.
