„Jeigu kalbėtume apie dirbančiųjų skaičių, kuris mums yra
labai svarbus, reikia pripažinti, kad valstybės sektoriuje
darbuotojų skaičius mažėjo 1,2 proc., privačiame sektoriuje augo
4,6 proc. Bet tas augimas negali būti toks labai didelis, įvertinus
tai, kad jaučiame trūkumą darbuotojų, ypač statybų
sektoriuje. Aš būčiau liberalesnis, kad būtų galvojama, kaip
įsileisti žmones iš kitų šalių, kurie nori čia įsidarbinti“,
- interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Butkevičius.
„Bet tai turėtų būti specialūs leidimai tam tikram
laikotarpiui, kol jie čia dirbs“, - pridūrė jis.
Šių metų pradžioje Vyriausybė patvirtino migracijos politikos
gaires, kurios turėjo sudaryti palankesnes sąlygas į Lietuvą
atvykti profesionaliems darbuotojams iš užsienio.
Lietuvos darbo birža per devynis šių metų mėnesius išdavė
4069 leidimus dirbti užsieniečiams - 10,8 proc. daugiau nei pernai
sausį-rugsėjį. 3493 leidimai išduoti dirbti užsieniečiams pagal
darbo sutartį, 135 leidimai - dirbti komandiruotiems užsieniečiams.
Per šį laikotarpį buvo pratęsti 441 leidimas užsieniečiams
dirbti Lietuvoje.
Šiemet daugiausiai leidimų užsieniečiams buvo išduota dirbti
paslaugų (83 proc.) ir pramonės sektoriuose (16 proc.). Dažniausiai
buvo išduodami leidimai dirbti tarptautinio krovinių vežimo
transporto priemonės vairuotojais (80 proc. visų leidimų),
metalinių laivų korpusų surinkėjais (6 proc.), suvirintojais (4
proc.), restorano virėjais (3 proc.).
Užsieniečių registro duomenimis, pirmojo šių metų pusmečio
pabaigoje Lietuvoje gyveno 37,9 tūkst. užsieniečių (6,7 proc.
daugiau nei šių metų pradžioje), kurie sudarė 1,29 proc. bendro
šalies gyventojų skaičiaus. Iš užsieniečių Lietuvoje
daugiausiai gyvena Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių.