Prezidentė lauktuvėms nugabeno lietuviškų sūrių. Tik kasžin, ar turkai, jų paragavę, paslapčia kąsnio neišspjaus iš burnos? Šių gaminių skonis jiems dar tikrai neįprastas.
Pasigamina pigiau
Nebuvot Turkijoje? Neišsidrėbėt prieš saulę Viduržemio jūros pakrantėje? Neįtikėtina. Juk lietuviai aikčioja nuo šios šalies žavesio, ir mielai turkams kloja pinigus Antalijos, Marmario ar Bodrumo regionų kurortuose.
Vos tik Lietuva atgavo Nepriklausomybę, pradėjome graužti „Ulker“ saldumynus, džiovintus vaisius ar riešutus, berti ant mėsos turkiškus prieskonius ir vilkėti drabužiais, siūtais iš Turkijoje nuaustų audinių. Tačiau jau nusirito pora dešimtmečių, o patys dar mažai ką galime įsiūlyti turkams.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekspertas Sigitas Besagirskas apskritai lietuviškų prekių eksporto į Turkiją galimybes vertina gana skeptiškai.
„Mūsų šalies prekyba su Turkija yra kukli - apyvarta labai nedidelė. Nes turkai gamina kone viską tą patį, kaip ir lietuviai, bet – pigiau.
Jų darbo jėga yra gerokai pigesnė, nors gaminiai ir nėra tokie kokybiški kaip lietuviški. Turkija nėra turtinga šalis. Žinoma, didieji miestai, kaip kad Stambulas ar Ankara, yra turtingesni, nei visi kiti. Juose nemažai gyventojų, kurie išlaidauja, pirkdami ir ypač brangius gaminius. Tačiau jie renkasi ne bet kokias, bet garsių gamintojų prekių ženklais paženklintas prekes“, - kalbėjo S.Besagirskas.
Todėl, anot pašnekovo, iš Lietuvos į Turkiją įmanoma eksportuoti tik išskirtines, - nišines prekes, kaip ir į visas kitas mažiau turtingas valstybes.
„Mūsų produktai yra kokybiški ir brangūs, todėl įkandami tik turtingesnių šalių vartotojams.
Bet turime ir specifinių gaminių, kurių reikia visoms valstybėms, pavyzdžiui, lietuviškų lazerių galima parduoti ir Afrikoje, nes jie – unikalūs.
Tačiau tokių išskirtinių prekių turime nedaug. Tai biotechnologijų produktai, informacinės technologijos. Pastarųjų paklausos netrūksta ir Artimuosiuose Rytuose, ir Afrikoje, tad ji, tikėtina, atsirastų ir Turkijoje“, – kalbėjo S.Besagirskas.
Pagal apyvartą Turkija pernai buvo 24-a valstybė iš 134 Lietuvos eksporto partnerių.
Pieno produktai – nepopuliarūs
Azijos šalys nesidairo į pieno produktus taip, kaip Europos, nes joms tai – neįprasti gaminiai. Vienas didesnių sūrių vartotojų yra nebent Tailandas, nes jame gyvena daugybė amerikiečių ir europiečių.
„Turkijoje pieno produktų šiek tiek yra, bet sūriai iš jų anaiptol ne populiariausias gaminys“, - užsiminė S.Besagirskas. Tiesa, pernai Lietuvos įmonės į Turkiją pradėjo eksportuoti sviestą, - pernai jo buvo parduota už 132 tūkst. eurų.
Perkame negausiai, parduodame - kukliai
Statistikos departamento duomenimis, šiemet sausį – rugpjūtį net 96 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į Turkiją sudarė cigaretės, o į likusius 4 proc. eksporto tilpo degtinė, fermentuoti gėrimai, kviečių krakmolas ir glitimas. Pernai
Šiek tiek į Turkiją nugabename duonos, pyrago, kitų kepinių. Pavyzdžiui, 2012-aisiais turkams jų buvo parduota už 9 tūkst. eurų, pernai – jau už 96 tūkst. eurų.
Iš Turkijos daugiausia atsigabename neperdirbto tabako: šiemet per sausį-rugpjūtį jo prisipirkome už 3,5 mln. eurų, pernai per visus metus - už 4,2 mln. eurų.
Iš turkų perkame ir džiovintų arba konservuotų vaisų, riešutų, konditerijos gaminių, šokolado. Nusiperkame ir citrusinių vaisių bei vynuogių, konservuotų daržovių.
Prekyba maistu susitraukė Prekybos žemės ūkio ir maisto produktais su Turkija skaičiai yra kuklūs.
Pernai iš Lietuvos žemės ūkio ir maisto prekių iš viso buvo išgabenta už 4,7 mlrd. eurų, atsigabenta – maždaug už 3,7 mlrd. eurų.
Turkams iš jų buvo parduota už 40,2 mln. eurų, nupirkta – už 18 mln. eurų.
Šiemet prekyba maisto produktais su šia šalimi apskritai susitraukė.
Per aštuonis šių metų mėnesius turkams žemės ūkio ir maisto produktų pardavėme už 7,5 mln. eurų, pernai per tą patį laiką – už 17,5 mln. eurų.
Per sausį-rugpjūtį šiemet maisto prekių iš Turkijos atsivežėme už 11,6 mln. eurų, pernai per tą patį laiką – už 12,2 mln. eurų.
Keletas ypatybių Turkija yra 6-a didžiausia automobilių gamintoja Europoje, todėl ji gali būti patraukli auto dalis gaminančioms įmonėms. Joje vis daugiau vietos atsiranda baldų pramonės gaminiams bei saulės baterijoms.
Statistikos departamento duomenimis, bendras visų prekių eksportas į Turkiją 2013-aisiais sudarė 139 mlrd. litų (40,2 mlrd. eurų). Kone pusę šių pajamų gauta už ferolydinių (geležies lydinių su kitais elementais) eksportą.
Į Turkiją dar gabenama mineralinių arba kalio trąšų (pernai - už 24 mlrd. litų), sėdimųjų baldų ir jų dalių – už 10,8 mlrd. litų. 2013-aisiais importuota prekių už 404,7 mlrd. litų, daugiausia – megztinės arba nertinės medžiagos (už 35 mlrd. litų), įvairių audinių.
Iš turkų pirkome ir dalių automobiliams, ir mikroautobusų.
Tiesioginės Turkijos investicijos Lietuvoje 2013-aisiais sudarė 1,01 mln. litų. Lietuviai taip pat nebuvo dosnūs: tiesioginės Lietuvos investicijos Turkijoje sudarė 1,08 mln. litų. Neseniai buvo įkurta ir Baltijos šalių ir Turkijos prekybos asociacija (BTPA).
Lietuva su Turkija yra pasirašiusi ir bendradarbiavimo memorandumą dėl konteinerinio traukinio „Vikingas“, - Turkija tapo šio projekto dalyve.
Pradėjus reguliarų krovinių pervežimą iš Turkijos į Klaipėdą ir atgal, Lietuva tapo strateginiu europinės reikšmės transporto mazgu ir Turkijos vartais į Šiaurės Europą.
