NT mokestis nustebins vidutinių pajamų gavėjus

2015-ieji lietuvius pradžiugins ne tik eurais, bet ir nauja nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo tvarka. Skaičiuojama, kad šio mokesčio mokėtojų padaugės iki 4,7 tūkst.

Tikrai nebūtina būti milijonieriumi, kad patektum į mokesčių mokėtojų ratą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tikrai nebūtina būti milijonieriumi, kad patektum į mokesčių mokėtojų ratą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Indrė Vainalavičiūtė

Dec 9, 2014, 6:34 PM, atnaujinta Jan 19, 2018, 2:10 PM

Nuo kitų metų nekilnojamojo turto mokestį mokės visi gyventojai, kurių šeimos turtas viršys nustatytą 750 tūkst. litų ribą. Pats mokestis sieks 0,5 proc. nuo turto, viršijančio šią vertę.

Iki Naujųjų metų galioja vieno procento nekilnojamojo turto tarifas, kuriuo apmokestinama fizinių asmenų turto vertė, viršijanti milijoną litų.  

„Gali susidaryti įspūdis, kad apmokestinamas tik brangus turtas, nors iš tiesų apmokestinamas visas asmens arba šeimos turtas, bendra jo vertė. Gali atsirasti nemažai šio mokesčio mokėtojų tarp vidutines pajamas gaunančių šeimų. Jei šeima turi kelis nekilnojamojo turto objektus ir jei, tarkime,  visi šie objektai yra Vilniuje, labai tikėtina, kad tokia šeima taps mokesčio mokėtoja.

Tikrai nebūtina būti milijonieriumi, kad patektum į mokesčių mokėtojų ratą“, – kalbėjo Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius.

Nesutinkantiems su turto verte – papildomas vertinimas

Turto savininkas pagal turimus unikalius turto objektų numerius gali peržiūrėti ir susumuoti jų vertę ir įsitikinti, ar jo šeimos (sutuoktinio ir vaikų iki 18 metų) viso bendro turimo turto vertė neviršija 750 tūkst. litų ribos.

Jei asmuo nesutinka su Registrų centro paskaičiuota verte, kuri apskaičiuojama remiantis realių sandorių duomenimis, jis gali reikalauti, kad Registrų centras vadovautųsi ne masiniu vertinimu apskaičiuota mokestine verte, o nustatytąja individualiu vertinimu.

„Kasmet per tris mėnesius nuo mokestinių metų pradžios savo turimo turto mokestine verte nepatenkinti asmenys turi Registrų centrui pateikti prašymą, kad būtų peržiūrėta ir pakeista jų turto mokestinė vertė. Prie šio prašymo dar turi būti pridėta profesionalaus vertintojo atlikta individualaus vertinimo ataskaita“, – kalbėjo pašnekovas. Tada Registrų centras įvertina pateiktą informaciją, faktines aplinkybes ir pakeičia mokestinę konkretaus objekto vertę.

Anot pašnekovo, kreiptis dėl mokestinės vertės peržiūrėjimo galima tik tuo atveju, jei individualus vertinimas nustato didesnį kaip 20 proc. skirtumą tarp Registrų centro ir individualaus vertintojo nustatytos vertės.

Kaip apskaičiuojama vidutinė turto vertė?

Paklaustas, kaip apskaičiuojama vidutinė objekto rinkos vertė, pašnekovas teigė, kad Registrų centras gauna informaciją tiesiogiai iš notarų apie visus rinkoje įvykusius nekilnojamojo turto sandorius. Ši informacija apibendrinama specialiomis analitinėmis programomis ir taip išvedama konkretaus turto vidutinė rinkos kaina.

„Tai paaiškina, kodėl neretai konkretaus objekto mokestinė vertė, ypač jei tas objektas atrodo brangesnis, geresnis nei kiti, yra žemesnė nei jo pardavimo kaina. Vidurkis visada reiškia tam tikrą apibendrinimą. Kai kalbame apie prastos būklės objektus, kartais jų vidutinė rinkos vertė gali pasirodyti itin didelė, bet kartu atitinkamai brangiai atrodančių objektų vidutinės rinkos vertės yra visada mažesnės nei jų pardavimo vertė“, – kalbėjo A.Petrošius.

Pasak specialisto, neabejotinai pasitaikys tokių atvejų, kai turto vertės bus artimos nustatytajai apmokestinimo ribai.

„Svarbu suprasti, kad valstybė, nustatydama, kad nekilnojamojo turto mokesčiai yra skaičiuojami pagal masinio vertinimo būdu nustatytas vidutines vertes, pasielgė gana pragmatiškai“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad masinis nekilnojamojo turto vertinimas užtikrina geriausią kainos ir kokybės santykį.

„Tai gana tikslus vertinimo būdas, nes vertinant objektus vadovaujamasi realiais sandorių duomenimis ir nekilnojamojo turto kadastre ir registre esančiais duomenimis. Masiniu būdu įvertinti kokį nors nekilnojamojo turto objektą kainuoja apie 3–4 litus, o individualus vertinimas kainuoja nuo 300 litų“, – teigė jis.

Ar jūs būsite NT mokesčio mokėtojas?

Įsitikinti, ar esate potencialus nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojas, galite nemokamai ir neišeidamas iš namų.

Registrų centro specialistų teigimu, apie savo turimo turto vertę gyventojai gali gauti informacijos Registrų centro interneto svetainėje ar Regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos svetainėje.

„Pagal turimą unikalų savo valdomo turto numerį (jei turimi keli objektai, šie numeriai gali būti keli) galite pasitikrinti savo turto mokestinę vertę. Šis unikalus numeris suteikiamas tik vienam turto objektui. Numerį galima rasti nekilnojamojo turto registro išraše, kurį dauguma nekilnojamojo turto savininkų turi“, – kalbėjo A. Petrošius. Specialisto teigimu, taip pat galima gauti ir popierinę pažymą apie turimo turto vertę. Ją reikia užsakyti iš anksto Registrų centro padaliniuose. Ši paslauga yra mokama.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.