Tokią tvarką siekiama patvirtinti iki 2016-ųjų. O kartu iš peties pertvarkyti už skrydžių saugą atsakingą įstaigą, kuriai nestinga priekaištų.
CAA Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, atsakinga už orlaivių ir jų saugos priežiūrą, išduoda skrydžių licencijas, tvarko ir tvirtina kitus dokumentus.
Šios organizacijos laikinasis vadovas Joris Gintilas pripažino: „Mes nesuteikiame nei kokybės, nei kiekybės.“
Kas kaltas? Anot jo, pinigų stygius arba netinkamos galimybės panaudoti esamas lėšas. Ką daryti? Keisti finansavimą.
Vienas pokyčių – keleivio įmoka į skrydžių saugos fondą.
J.Gintilas tvirtino, kad įvedus keleivio skrydžių saugos įmoką, CAA atsisakytų biudžetinio finansavimo ir oro uostams piniginė našta esą palengvėtų, mat dabar jie moka kur kas daugiau, nei pridera.
Tiesa, tam reikėtų keisti CAA statusą – iš biudžetinės į viešosios įstaigos. Susisiekimo ministerija rengiasi tokį projektą artimiausiu metu pateikti Vyriausybei.
CAA laikinojo vadovo teigimu, aviacinio saugumo mokestis galioja daugelyje šalių: Prancūzijoje – nuo 4 eurų (nelygu skrydžio atstumas), Austrijoje – 7 eurai, Švedijoje – 9 kronos, Italijoje – 10 eurų, Serbijoje – 1 euras. Ši įmoka taikoma išskrendančiam keleiviui.
„Tad nustatydami 2 eurų įmoką apmokestintume tuos, kurie skraido, tarp jų ir užsieniečius. O ne tuos žmones, kurie niekada neskrido“, – teigė J.Gintilas.
Pasak jo, du eurai bilietą pabrangintų 1–2 procentais.
Šiuo metu CAA finansuojama iš kelių šaltinių: jai moka ir keuri šalies oro uostai (šiemet – 3,1 mln. litų), ir oro eismo paslaugų teikėja įmonė „Oro navigacija“ (1,5 mln. litų). Likusi dalis lėšų gaunama iš valstybės biudžeto (1,4 mln. litų).
„Trūksta ir kvalifikuotų specialistų, ir finansinių išteklių savo funkcijoms atlikti.
Lietuvoje aviacijos sektorius itin sparčiai plečiasi. Kadangi šalies aviacijos verslas kerta Lietuvos sienas, mums tenka teikti paslaugas už Lietuvos ribų, o tai yra brangu, mat reikia vykti į komandiruotes.
Sulaukiame iš aviacijos pramonės priekaištų, kad nespėjame laiku atlikti visų darbų. Mes vos spėjame suteikti paslaugas Lietuvoje, ką kalbėti apie lietuviškų įmonių, kurias mes įregistravę, plėtrą užsienyje“, – skundėsi J.Gintilas.
Šiuo metu CAA turi 62 darbuotojus. Skyriuje, kuris prižiūri 700 Lietuvoje įregistruotų orlaivių, yra tik 7 darbuotojai.
Airiai tokiame pat skyriuje turi 23–24 etatus.
„Mes negalime konkuruoti atlyginimais. Mūsų įstaigoje vidutinė alga išskaičiavus mokesčius siekia apie 3 tūkst. litų.
Lygintis su Vakarų Europa būtų net nepatogu. Tokioje pačioje Lenkijos institucijoje darbuotojai uždirba dvigubai, Latvijoje – apie 10 tūkst. litų“, – aiškino laikinasis CAA vadovas.
Mokesčiai kelia bilieto kainą
Sandra Meškauskaitė
„Air Lituanica“ atstovė
„Tarptautinis Vilniaus oro uostas jau informavo apie įvedamą neįgalių ir ribotos judėsenos asmenų aptarnavimo mokestį nuo 2015 m. sausio 1 dienos.
Papildomi mokesčiai dažniausiai kelia galutinę bilietų kainą pirkėjams, pavyzdžiui, oro uostų rinkliavos automatiškai yra pridedamos prie aviakompanijos nustatytų tarifų ir sudaro galutinę bilieto kainą.“
Kol kas nesuka sau galvos
Inga Aukštuolytė
Kelionių rengėjo „Tez Tour“ atstovė
„Numatomo 2 eurų mokesčio projektas dar tik svarstomas. Kol kas kalbama tik apie teorinę galimybę jį įvesti ne anksčiau kaip 2016 metais.
Praeityje jau ne kartą bendrovė „Tez Tour“ Lietuvoje didėjančias aviacinių degalų kainas dengė savo pelno sąskaita, taip apsaugodama keliautojus nuo kainų kilimo.
Neatmetame tokios galimybės ir šiuo atveju, bet konkrečius skaičiavimus atliksime, jei teoriniai svarstymai taps realybe.“