Dėl triskart sumažėjusių anglių kainų, per didelių algų ir privilegijų valstybinis anglių gavybos sektorius tapo itin nuostolingas Lenkijos biudžetui.
Prasčiausia padėtis susiklostė didžiausiame ES angliakasybos koncerne „Kompania Węglowa“, kurio vienuolikoje kasyklų dirba 47 tūkst. žmonių.
Pastaruoju metu šio koncerno nuostoliai kas mėnesį siekia 200 mln. zlotų (per 46 mln. eurų).
E.Kopacz paskelbė nusprendusi likviduoti keturias prasčiausias kasyklas, kurios pridaro 80 procentų visų nuostolių.
Be to, premjerė prakalbo apie tokių privilegijų kaip dvi kasmetinės papildomos algos, įvairios premijos, išėjimas į pensiją išdirbus vos 25 metus panaikinimą.
Išgirdę tokius žodžius du tūkstančiai šachtininkų užsibarikadavo po žeme, o keliolika iš jų netgi pradėjo bado streiką.
Prie kasyklų kasdien demonstracijas rengė angliakasių giminaičiai, o netrukus į Silezijos miestelių gatves protestuoti išėjo ir vietos gyventojai.
Juos parėmė ir vietos valdžios atstovai, pareiškę, kad kasyklų uždarymas sukels visuotinį nedarbą ir nuskurdins regioną. Kai kur prie demonstrantų prisidėjo futbolo chuliganai, buvo susirėmimų su policija.
Profsąjungoms pagrasinus surengti visuotinį streiką ir šturmuoti Seimą, premjerė E.Kopacz skubiai nuvyko pas angliakasius ir su jų atstovais pasirašė paliaubų sutartį.
Vyriausybė ne tik atsisakė planų uždaryti nuostolingas kasyklas, bet ir suteikė naujų privilegijų.
Anot apžvalgininkų, premjerė taip užsitikrino ramybę Silezijoje prieš gegužę vyksiančius prezidento rinkimus.
Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ spėjo, kad taip E.Kopacz galbūt ryžosi padėti prezidentui Bronislawui Komorowskiui, siekiančiam antrosios kadencijos.
Mat angliakasiai buvo nusiuntę kreipimąsi ir prezidentui. Jie prašė, kad valstybės vadovas neleistų uždaryti kasyklų.
Premjerės trypčiojimas valstybei gali brangiai kainuoti: išvydę, kad prieš rinkimus vyriausybė bijo neramumų, apie streikus jau prakalbo geležinkelininkai, energetikai ir paštininkai, taip pat norintys didesnių algų.
