Britų dienraščio „The Guardian“ bei šios šalies Vyriausybės Darbo ir pensijų departamento surinkti duomenys atspindi, kiek ir kas daugiausiai prašo pašalpų Didžiojoje Britanijoje.
Lietuviai, palyginti su kitų ES šalių piliečiais, yra aktyvūs pašalpų prašytojai. Tokių yra 4080. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje tik 1410 graikų siekia gauti bedarbio pašalpą, mes lenkiame netgi Ispanijos piliečius (3870 prašymų), dėl ekonomikos sunkumų išsibarsčiusių po visą Europą. Italai taip pat kuklesni – 3500 jų prašo pašalpos.
Britų visuomenė labiausiai baiminosi bulgarų ir rumunų bedarbių antplūdžio, kai šios šalys įstojo į ES. Tačiau nerimauta be reikalo. Tik 520 bulgarų ir 1040 rumunų prašo bedarbio pašalpų.
Lietuvius vejasi pašalpų prašytojai, atvykę iš Latvijos (3300), tačiau estai mieliau linkę dirbti savo šalyje – tik 360 šios šalies piliečių yra pateikę prašymus gauti bedarbio pašalpą.
Tiesa, lietuviai Didžiojoje Britanijoje pagal pašalpų prašymus nusileidžia slovakams (6690), čekams (4560), portugalams (6210).
Neabejotini pašalpų gavimo lyderiai Didžiojoje Britanijoje yra lenkai. Beveik 15 tūkstančių Lenkijos piliečių siekia gauti bedarbio pašalpos, rodo „The Guardian“ duomenys.
Patys britai pašalpų dažniausiai prašo Airijoje – jų ten daugiau nei 11 tūkstančių.
Beje, Lietuvoje, anot statistikos, nėra nei vieno brito, prašančio bedarbio pašalpos, Lenkijoje ir Estijoje tokių yra po du, o Latvijoje – keturi.
Didžiojoje Britanijoje netyla raginimai apriboti pašalpų mokėjimą imigrantams. Šalies valdžia pažadėjo griežčiau kontroliuoti pašalpų sistemą.
Parengė Marius Jokūbaitis