Kainas po euro įvedimo pakėlė net Lietuvos bankas

Monetų kolekcininkai pastebi, kad po euro įvedimo kolekcinių monetų kainos išaugo keliasdešimt procentų. Anot Lietuvos banko (LB) atstovės, kainos pasikeitimą lėmė kitokia kainodara ir monetos sukūrimo kaštai. Kolekcininkai svarsto, kad pastarieji negalėjo taip smarkiai išaugti, o LB tiesiog nusprendė pasipelnyti.

Daugiau nuotraukų (1)

lrt.lt

2015-02-05 09:24, atnaujinta 2018-01-14 02:28

LB trečiadienį išleido kolekcinę 20 eurų sidabro monetą, kuri skirta Mikalojaus Radvilos Juodojo 500-osioms gimimo metinėms. 3 tūkst. monetų tiražu išleistos monetos vertė – 62 eurai (apie 214 litų). Paskutinė kolekcinė lito monetą, išleista pernai gruodį, kainavo 150 litų (apie 43 eurus).

Banko ekspertė: kainą sudaro daug komponentų

Kolekcininkas Adomas Putrimas tvirtina nesuprantąs, kodėl taip smarkiai išaugo kolekcinių monetų kainos ir skaičiuoja, kad jos pakilo apie 40–60 proc. „Nelabai supratau, dėl ko [pakilo monetų kaina – LRT.lt], nes metalų kainos, jeigu ir kito, tai ne taip drastiškai“, – atkreipia dėmesį jis.

Anot LB pinigų gamybos organizavimo ir ekspertizės skyriaus vyriausiosios specialistės Audronės Gruodytės, euro įvedimas neturi įtakos kolekcinių monetų kainų pakitimui. Ji aiškina, kad, stebint situaciją rinkoje, buvo pakeisti kainodaros principai. A. Gruodytė pabrėžia, kad kolekcinės monetos kainą nulemia keli komponentai. Vienas iš jų – monetos gamybos savikaina: metalo kaina tauriųjų metalų biržoje, gamybos, transportavimo, ruošinių gamybos kaštai.

„Dar galėčiau pasakyti, kad į kainą taip pat įeina monetų sukūrimo išlaidos: prizai, autoriniai atlyginimai. Ne paslaptis – ir reklama žiniasklaidoje. Visa tai įskaičiuojama į bendrą kainą. Taip pat į šią kainą įeina pelno marža“, – aiškina A. Gruodytė ir prideda, kad, lyginant su kitų šalių monetomis, panašiomis pagal svorį, tiražą ir kitus aspektus, Lietuva niekuo neišsiskiria, o apyvartiniai numizmatiniai rinkiniai yra netgi pigesni.

Kauno kolekcininkų klubo atstovas Kazimieras Junevičius prieštarauja, tvirtindamas, kad kitose šalyse kolekcinių euro monetų galima įsigyti ir pigiau: „Palyginus su latviškomis, estiškomis monetomis (jie taip pat leidžia), jų monetos – daug pigesnės“, – teigia kolekcininkas.

Neatskleidžia monetos kaldinimo kaštų

A. Putrimas akcentuoja, kad Lietuvoje kolekcinių monetų kainos sudarymas nebuvo aiškus ir iki euro įvedimo. Pasak kolekcininko, kainodara nebuvo skaidri, o, iš anksto užsisakant kolekcinę monetą, kaina paaiškėja tik vėliau. „Visi kolekcininkai, darydami išankstinius užsakymus, perka katę maiše, nes nežino kainos. Kaina paskelbiama tik likus vienai–dviem savaitėm iki monetos išleidimo“, – pasakoja A. Putrimas.

Kolekcininkas skaičiuoja, kad išleistos auksinės kolekcinės euro monetos kaina padidėjo bene 60 proc., lyginant su auksine kolekcine lito moneta, išleista 2009 m. Anot A. Putrimo, nėra įmanoma, kad kainos komponentai – autorinis atlygis už monetos sukūrimą, metalo kaina ir kiti, minėti A. Gruodytės – pabrango taip smarkiai. „Verčia manyti, kad bankas užsidėjo didesnę pelno maržą ir tiek“, – svarsto LRT Radijo pašnekovas.

Anot A. Gruodytės, monetos užsakymas, nežinant tikslios jos kainos, nėra katės pirkimas maiše, nes kolekcininkas, iš anksto užsisakęs monetą, neįsipareigoja jos įsigyti. Jeigu po kainos paskelbimo paaiškėja, kad moneta kolekcininkui yra per brangi, jos galima paprasčiausiai nepirkti.

„Kalbant apie kainos komponentus, galėčiau pasakyti taip – laikomės susitarimų, todėl komponentų neatskleidžiame. Kokia kaina kaldiname – komercinė paslaptis, nes tai susiję ir su kitais subjektais“, – teigia ekspertė.

Susidomėjo ir Europos kolekcionieriai

Paklausta, kiek LB uždirba iš kolekcinių monetų pardavinėjimo, A. Gruodytė atsakė, kad to atskleisti negali. Paklausta, ar ateityje planuojama skelbti, kas sudaro kolekcinės monetos kainą, ekspertė pakartojo panašų atsakymą: „Kaip jau minėjau, mus saisto įsipareigojimai su kitais subjektais, todėl detalių atskleisti negalime.“

Į LRT Radiją kreipęsis kolekcininkas laiške rašė manąs, kad „Lietuvos bankas tiesiog vaikosi didesnių pelnų. Kokį pavyzdį tai rodo verslui dėl kainų nekėlimo?“. A. Gruodytė pakomentavo, kad kiekvienas turi savo nuomonę ir gali ją laisvai reikšti.

Kolekcininkai pastebi, kad įprastas 3 tūkst. monetų tiražas po Lietuvos įstojimo į euro zoną yra per mažas. Jų teigimu, besidominčių Lietuvoje nukaldintomis kolekcinėmis monetomis padaugėjo, nes prie Lietuvos numizmatų prisidėjo ir euro monetas renkantys Europos kolekcionieriai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.