Nors mieste sukauptos kompetencijos labai patrauklios informacinių technologijų (IT) įmonėms, jos vis dar vengia kelti koją į Kauną. Investuotojams reikalingos kokybiškos burių patalpos, taip pat vietos darbuotojų automobiliams statyti. Susidariusi savotiška aklavietė lėmė, jog net kelios didelės įmonėms savo plėtrai pasirinko Vilnių.
Kauno politikai pagaliau susivokė, jog norint atgaivinti miestą, sudarant sąlygas gerai apmokamų darbo vietų kūrimui būtina kažką daryti.
Politikai nusilenkė verslui
Neseniai savivaldybės taryba priėmė sprendimą 200 ir daugiau darbų vietų sukūrusioms įmonėms taikyti 50 procentų nuolaidą įsigyjant metinius leidimus automobiliams statyti apmokestinamose zonose.
Viena įmonė galės įsigyti ne daugiau kaip 100 leidimų tris metus iš eilės. Ši nuostata taip pat galioja bendrovėms, kurios įsteigė 200 nuolatinių darbo vietų seniau nei prieš 3 metus ir jų metinis darbo vietų augimas per paskutinius metus buvo ne mažesnis kaip 20 procentų.
Šiuo metu metinis parkavimo bilietas kainuoja 2,1 tūkst litų, jų parduota tik 53. Iš viso Kauno miesto centre yra apie 3,2 tūkst. apmokestintų parkavimosi vietų, Kauno klinikų rajone – apie 800 vietų, o jų visų užimtumas, priklausomai nuo zonos ir sezoniškumo svyruoja nuo 40 iki 80 proc.
Susirūpinti privertė JAV korporacija
Kauno politikai dėmesį į verslo plėtrą stabdančią aklavietę atkreipė tik tada, kai į juos kreipėsi su grėsminga situacija susidūrę JAV korporacijos „Intermedix Corporation“ padalinio atstovai.
Iki 250 darbuotojų išsiplėsti planuojanti JAV bendrovė įsikūrusi beveik 3 tūkst. kvadratinių metrų ploto buvusiame „Šviesos“ leidyklos pastate. Skaičiuojama, kad automobiliais į darbą atvyksta apie 30 procentų specialistų.
„Vieta automobiliams – šiuo metu pagrindinė mūsų problema. Ji stabdo ir tolimesnius plėtros planus“, – teigia JAV korporacijos padalinio, bendrovės „Intermedix Lietuva“ paslaugų centro direktorius Lukas Jankauskas.
JAV korporacijos padalinys Kauno centre įsikūrė mažiausiai penkeriems metams. Su pastatą valdančia bendrove „AL Valda“ pasirašyta nuomos sutartis trejiems metams su galimybe ją pratęsti dar dvejiems.
„Korporacijos tikslai Lietuvoje – ilgalaikiai. Čia randame talentingų specialistų, kurių atliekamu darbu kolegos iš JAV yra patenkinti. Vertinant įvairias aplinkybes kyla vienas klausimas: kiek mes augsime“, – sakė L.Jankauskas.
Ar JAV gydymo įstaigoms paslaugas teikiantis centras ateityje liks Kauno centre, kol kas nėra aišku. Jo vadovas minėjo, jog mąstoma ir apie galimybę įsikurti užmiestyje, kur nebūtų didesnių problemų dėl automobilių statymo. Tačiau tuomet didelę svarbą turėtų viešojo transporto pasiekiamumas.
Svarbu viliojant specialistus
Kaune įsitvirtinančios korporacijos paslaugų centro vadovas minėjo, jog toks veiksnys, kaip pakankamas vietų automobiliams skaičius, tampa labai svarbus ieškant aukštos kvalifikacijos specialistų.
„Automobilį vairuojančiam specialistui reikia vietos transporto priemonei. Žmogui taip pat svarbu, ar palikus automobilį iki darbo vietos jam neteks keliauti pėsčiomis 5, 20 ar daugiau minučių“, – sakė L.Jankauskas.
Itin aukštos kvalifikacijos darbuotojų ieškantis vadovas minėjo, jog, kitaip nei Vilniuje, profesinių aukštumų pasiekę kauniečiai linkę įsikurti priemiesčiuose, privačių namų rajonuose. O susisiekimas viešuoju transportu iš šių vietovių nėra idealiai sutvarkytas.
„Intermedix“ paslaugų centre dirba įvairių sričių specialistai – nuo administravimo, žmogiškųjų išteklių profesionalų iki programinės įrangos kūrėjų ir finansų analitikų.
„Nors talentų ir specialistų pasiūla Kaune tikrai yra, neradę galimybės greitai, pavyzdžiui, per pusmetį, išsinuomoti didelius biurų plotus su galimybe statyti automobilius, investuotojai eina į kitus miestus ar net kitas šalis“, – sakė „Intermedix Lietuva“ atstovas.
Didės Kauno patrauklumas
Sprendimą investuotojams taikyti pristatęs Kauno savivaldybės tarybos narys Marijus Panceris minėjo, jog lengvata padės atsigauti miesto centrui.
„Ši lengvata – tai tik viena iš skatinamųjų priemonių verslui kurti darbo vietas. Taip pat turime toliau tęsti bendradarbiavimą su agentūra „Investuok Lietuvoje“, rasti priemonių, kurios užtikrintų informacijos apsikeitimą tarp universitetų, potencialių investuotojų ir nekilnojamojo turto valdytojų. Taip pat, turime peržiūrėti savo mokestinę politiką ir labiau ją orientuoti į naujų darbo vietų kūrimo skatinimą“, – sakė M.Panceris.
Pasak politiko, lengvatos įsigyjant metinius parkavimo bilietus, atvertų kelią miesto centre, Laisvės alėjoje įsikurti stambiems užsienio įmonių paslaugų centrams.
Portalas Lrytas.lt jau skelbė, kad pačiame miesto centre, Laisvės alėjoje, savo rūmus ketina parduoti Kauno Technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetai.
Nekilnojamojo turto ekspertai teigė, jog prestižinėje vietoje esantys, tarpukariu statyti rūmai galėtų tapti puikia vieta pridėtinę vertę bei gerai apmokamas darbo vietos kuriančių IT bendrovių plėtrai. Deja, automobilių statymo problemos šioje vietoje buvo pavadintos viena didžiausių kliūčių verslo atėjimui į šias erdves.
„Dabar, kai 200 ir daugiau darbo vietų sukūrusios bendrovės galės gauti 50 procentų nuolaidą metiniams parkingo bilietams įsigyti, nenaudojamos aukštųjų mokyklų patalpos turėtų tapti labai patrauklios investuotojams“, – svarstė Kauno savivaldybės tarybos narys M.Panceris.
Problema išspręsta tik popieriuose
Kiek daugiau nei dešimtmetį Kaune vis užsimenama apie planus miesto centre, Vienybės aikštėje, įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Parengtas net specialusis automobilių saugyklų planas. Tačiau rezultato nėra, teisinamasi tuo, jog miestas lėšų neturi, o verslininkų šis koncesijos pasiūlymas nevilioja.
Bandant kaip nors išspręsti automobilių stovėjimo problemą, jau rengiamas kitas, kur kas pigesnis, vieno aukšto požeminės aikštelės projektas. Taip pat persvarstomos koncesijos sutarties sąlygos, jas padarant patrauklesnėmis investuotojams.
Parengtas planas ir Laisvės alėjoje esančių savivaldybės rūmų kieme įrengti ne mažiau nei keturių aukštų aikštelę, tačiau ir čia susidurta su kliūtimis.
„Visuomenės sveikatos normos numato, jog įrengiant tokią saugyklą, kurioje telpa daugiau kaip 50 ar 100 automobilių, jos atstumas nuo gyvenamųjų pastatų turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų. Kadaise pradėta supirkinėti gyventojų butus, tačiau šis procesas sustojo, dalis gyventojų liko aplinkiniuose namuose. Todėl Visuomenės sveikatos centras tiesiog nederina projekto, kaip neatitinkančio higienos normų“, – sakė Kauno savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.
Dėl tos pačios priežasties žlunga planai keliaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę įrengti ir šalia buvusio prekybos centro „Merkurijus“ esančiame valstybei priklausančiame žemės plote.
„Susidūrėme su neįprasta situacija. Kuo didesnis automobilių skaičius, tuo turi būti didesnis atstumas nuo gyvenamųjų pastatų. Dėl šios priežasties aikštelė tampa gana kukli, jos statybos sąnaudos didelės, o atsiperkamumas – gana mažas“, – aiškino N.Valatkevičius.
Paklaustas, kokią mato išeitį iš šios padėties, vyriausiasis Kauno urbanistas minėjo nebent perspektyvą keisti teisės aktus.
Investuotojai aplenks centrą?
„Kol nėra išspręsta automobilių statymo Kauno centre problema, rimti investuotojai, didelės užsienio kompanijos čia neįsikurs“, – įsitikinęs nekilnojamojo turto agentūros „Ober Haus“ Kauno filialo vadovas Saulius Umbrasas. Esą profesinių aukštumų pasiekę darbuotojai neis dirbti ten, kur nėra galimybės pastatyti automobilį.
„Man keista, kai didelės įmonės įsikuria pastatuose, kur nėra užtektinai vietų automobiliams statyti“, – stebėjosi nekilnojamojo turto ekspertas.
Kauno centre esą būtina kuo greičiau spręsti automobilių statymo problemą.
„Kol jau 10 ar 15 metų tik kalbama apie požeminį garažą Vienybės aikštėje, didelės įmonės keliasi į kitas vietas arba į miesto pakraščius, kur erdvės yra užtektinai“, – sakė S.Umbrasas.
Biurų rinkoje – aklavietė
Didieji užsienio investuotojai Kauną aplenkia ne tik dėl automobilių stovėjimo vietų trūkumo centre. Mieste nėra aukštos klasės, tarptautinius standartus atitinkančių biurų patalpų.
Komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkoje susidarė keista padėtis: nors Kaune jaučiamas didžiulis biurų poreikis, plėtotojai savo planams įgyvendinti mieliau renkasi sostinę. Šį verslininkų pasirinkimą lemia ir juos kredituojantys bankai, kuriems taip pat svarbu, kad pastatas būtų greičiau užpildytas ir neštų pelną.
Laisvų, modernių ir didelių biurų trūkumas užsienio bendrovių investicijas nukreipia kitur, o dėl investicijų trūkumo biurų segmentas sparčiai nesiplečia.
Biurų įmonių plėtrai nerandantiems Kauno verslininkams tenka patiems imtis statybų. Nesulaukusi pasiūlymų „Senukų“ įmonių grupė už 88 mln. litų pasistatė 17 tūkst. kvadratinių metrų administracinį pastatą.
Statybų ėmėsi ir Kaune įsikūrusi informacinių technologijų įmonių grupė NFQ. Verslininkai varžytynėse įsigijo seną pastatą, investavę apie 8 mln. litų jį pavertė 2,4 tūkst. kvadratinių metrų ploto A+ klasės biuru. NFQ vadovai planuoja statyti dar vieną, specialiai IT sektoriui pritaikytą biurų kompleksą.
Tiesa, Žaliakalnyje sparčiai dygsta bendrovės „Mikrovisatos valda“ septynaukštis, 3,2 tūkst. kvadratinių metrų ploto biurų pastatas. Tačiau, pasak ekspertų, jis nepatenkins visų poreikių.
Norėtų įsukti plėtros smagratį
Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės direktorius Vytas Petružis jau ne vienus metus intensyviai ieško bendrovės, galinčios ir norinčios neužimtuose plotuose statyti modernų biurų pastatą. Atsiradus pirmajam, tikimasi sulaukti proveržio – šalia turėtų dygti ir kiti biurų pastatai.
„Žinome apie biurų poreikį, todėl niekaip nesulaukdami pasiūlymų pirmąjį pastatą nusprendėme statyti patys. Tai turėtų būti per 3 tūkst. kvadratinių metrų ploto aukščiausius kokybės reikalavimus atitinkantis biurų pastatas. Norėtųsi įsukti tą smagratį, kad pagaliau rinkoje įvyktų lūžis“, – sakė V.Petružis.
Šiuo metu atliekami rinkos tyrimai, ieškoma optimalių finansavimo galimybių.
„Mūsų planuojamas veiklos modelis perimtas iš JAV. Ten didmiesčių centruose, kur žemės kaina labai didelė, kuriasi tie, kurie dėl veiklos pobūdžio negali dirbti kitur. Tai bankai, advokatų kontoros ir multimilijonieriai. Antrasis biurų ešelonas – prie greitkelių ir aplinkkelių išdygę stilingi, keturių penkių aukštų biurų pastatai.
Mūsų padėtis panaši – privažiavimas puikus, vietos automobiliams statyti taip pat užtektinai“, – ateities planais dalijosi V.Petružis.
Kauno potencialas dar neišnaudotas
Justinas Pagirys
Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius
„A klasės biurų pasiūla – silpnoji Kauno vieta. Šiame mieste sukauptos kompetencijos labai patrauklios informacinių technologijų (IT) įmonėms, su jų veikla susijusiems paslaugų bei verslo centrams. Tačiau tokiems investuotojams reikalingos didelės, atviros, kokybiškos patalpos. Svarbiausias aspektas renkantis vietą investicijai – galimybė rasti reikiamos kompetencijos darbuotojų. Šioje srityje Kaunas tikrai gali sėkmingai konkuruoti tiek su Vilniumi, tiek su kitais miestais.
Tačiau akivaizdu, kad jei investuotojui paprasčiausiai nėra kur įsikurti, jis renkasi kitą miestą. Įmonėms savo pastato statymasis reiškia didelę riziką, susijusią su įsikūrimo trukme, ir daug mažesnę spartą, operacijų pradžios atidėjimą.
Biurų trūkumo problema aktualiausia verslo paslaugų ir IT centrams, kuriantiems darbo vietas aukštos kvalifikacijos specialistams. Kauno potencialas paslaugų centrų srityje dar nėra išnaudotas: Vilniuje 10 tūkst. gyventojų per 10 metų buvo sukurta 64, Kaune – tik 13 darbo vietų paslaugų centruose.
Panaikinus A klasės biurų trūkumą ir toliau gerinant IT, užsienio kalbų bei apskaitos specialistų rengimą, Kaunas gali tapti itin patraukliu Rytų ir Vidurio Europos miestu, nes didesni miestai (Krokuva, Varšuva, Praha) jau yra patyrę perkaitimo efektą.
„Investuok Lietuvoje“ mato potencialą Kaunui pritraukti būtent tokias investicijas. Neužtikrinus biurų ir specialistų pasiūlos, šis potencialas liktų neišnaudotas.
Vertinant problemas, su kuriomis Kaune susidūrė korporacijos „Intermedix“ atstovai, vietos savivaldybė turėtų lanksčiai reaguoti į investuotojų, nekilnojamojo turto plėtotojų ir kitų suinteresuotų šalių nuogąstavimus.
Taip pat kūrybingai pagalvoti, kur savivaldybei priklausančioje teritorijoje galėtų atsirasti parkavimo aikštelės, kaip pritraukti investuotojus aikštelių statybai.“
