Lietuvą pasirinkęs užsienietis norėjo tobulėti, o gavo galvosopį

Paklausęs rekomendacijų ir palyginęs kainas skirtingose mokymo įstaigose, užsienietis, kuris dėl nedidelės pilotų rinkos nepanoro viešinti vardo, komercinių skrydžių piloto licencijai gauti pasirinko Vilniuje esančią Pilotų mokyklą. Johnui (tikrasis vardas redakcijai žinomas) tiko tai, jog, kaip skelbiama Pilotų mokyklos tinklalapyje, dėstytojai kalba rusų bei anglų kalbomis, o ir kaina už mokslus pasirodė priimtina. Po dvejų metų Vilniuje komercinių skrydžių piloto licencija – Johno rankose, tačiau iš Lietuvos vaikinas grįžo su nuoskauda. „Kai kurių dėstytojų anglų kalba tinkama savaitgaliui Didžiojoje Britanijoje, bet ne tam, kad jie paaiškintų, kaip veikia variklis“, – lrytas.lt sakė vaikinas.

Daugiau nuotraukų (1)

Simona Viltrakytė

Feb 19, 2015, 4:55 PM, atnaujinta Jan 12, 2018, 4:45 PM

Į Vilnių Johnas atvyko po metus trukusių studijų Rygoje, kur gavo privataus piloto licenciją. Tačiau komercinių skrydžių licenciją nusprendė įgyti Lietuvoje.

„Pasirinkau Pilotų mokyklą, nes buvo žmonių, kurie man ją rekomendavo. Kai neturi pakankamai patyrimo, remiesi žmonių rekomendacijomis, – kalbėjo vaikinas. – Žinojau, kad ši mokykla – ne pati geriausia Europoje. Tačiau vyliausi, kad gausiu gerą išsilavinimą ir kokybiškas paslaugas. Deja.“

Norėjo nuotykio, gavo iššūkį

Jis – ne vienintelis Vakarų Europos pilietis, piloto licencijos sumanęs siekti Baltijos šalyse. Pas mus užsieniečius vilioja paslaugų kainos. Vis dėlto ne tik dėl pinigų Johnas pasirinko Lietuvą. Kaip sakė jis pats, norėjosi nuotykio.

Vis dėlto Pilotų mokykloje daugiau buvo rusiškai kalbančių ar suprantančių studentų iš Latvijos, Kazachstano, Baltarusijos, Rusijos. Vaikinas svarsto, jog tai galėjo būti viena priežasčių, dėl ko studijuoti Vilniuje jam buvo sudėtinga.

„Mokyklos tinklalapyje informacija pateikta anglų kalba. Teigiama, kad kursai vyksta ir anglų kalba. Kaip vėliau įsitikinau, ji puiki, jei nori savaitgalį praleisti Didžiojoje Britanijoje. Tačiau ne tam, kad paaiškintum, kaip veikia lėktuvas. Informacija, kurią jie skelbia savo tinklalapyje, nuo realių paslaugų skiriasi“, – savo patyrimu dalijosi pašnekovas.

Pilotų mokyklos pilotas instruktorius Giedrius Kačka sakė, kad dauguma dėstytojų yra pilotai, kurių kalbos žinios tikrinamos reguliariai – kas tam tikrą laiką jie turi laikyti anglų kalbos egzaminą.

Johnas, priešingai nei daugelis buvusių bendramokslių, – pirmasis giminėje, nusprendęs būti pilotu. Kiti vaikinai, pasak Johno, tęsė giminės tradiciją, todėl paramos ar paaiškinimų, kai kildavo neaiškumų, galėjo klausti savo artimųjų. Tuo metu Johnas, prireikus ką nors pasitikslinti ar paklausti, turėjo kreiptis į rusiškai kalbantį mokytoją, turintį labai menkas anglų kalbos žinias.

„Juk tam, kad paaiškintum, kaip veikia lėktuvo variklis, reikia mokėti specifinius žodžius. Būdavo keblu – net ir aš pavargdavau mėgindamas suprasti, ką jie nori pasakyti angliškai“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis pripažįsta: neretai atsakymus į iškilusius klausimus galima rasti knygose, internete, tačiau ne visada. „Galų gale juk ne internetui moku pinigus už tai, kad pateiktų atsakymus, kad įspėtų, į ką turėčiau atkreipti dėmesį“, – piktinosi Johnas.

Mokė egzaminuotojas

Pašnekovas papasakojo, kaip laikė egzaminą. Esą egzaminuotojas paklausė, kaip Johnui atrodo, ką padarė ne taip. Šis atsakė, jog viskas buvo puiku, nes užduotis atliko taip, kaip buvo mokytas. Tuomet vaikinas išgirdo, kas ir kodėl buvo ne taip. Pasak Johno, tai jį sukrėtė, mat egzaminuotojas buvo pirmasis, kuris nurodė ir išaiškino klaidas.

Vaikinas mėgino apie dėl kalbos kylančius keblumus šnekėti su mokyklos vadovybe. Tačiau, anot jo, tiesos ieškojimas baigėsi patraukus pečius – suprask, yra kaip yra.

Johnas neabejoja, kad daugelis mokyklos dėstytojų – aviacijoje išbuvę visą gyvenimą, todėl šios srities žinių jiems nestinga. „Tačiau šie vyrai skraidė rusiškais lėktuvais. Šiandienos industrija – visai kas kita“, – mano pašnekovas.

Aerodromą vadina žolės lauku

Johną pribloškė ir Paluknio aerodromas, kuriame pilotai mokėsi skraidyti: „Tai – žolės laukas, mano manymu, visai netinkamas komercinių skrydžių pilotais besirengiantiems tapti studentams.“

Anot pašnekovo, viešuoju transportu nusigauti iki oro uosto keblu. Mokykla siūlosi nuvežti į vietą, tačiau tam, kad grįžtum atgal, reikia gaišti iki dienos pabaigos. Užsienietis priekaištavo ir dėl prastos organizacijos. Esą į oro uostą reikia belstis dėl valandą trunkančio skrydžio, ten tenka lūkuriuoti laukiant instruktoriaus ar kol bus skrydžiui paruoštas lėktuvas. „Kartais tai trukdavo keturias ar penkias valandas. Tai siaubingas laiko švaistymas“, – sakė Johnas.

Kaip lrytas.lt aiškino Pilotų mokyklos pilotas instruktorius G.Kačka, aerodromams yra numatyti tam tikri reikalavimai ir reglamentai. Jų laikymąsi kontroliuoja Civilinės aviacijos administracija. „Paluknio aerodromas atitinka pradinio pilotų rengimo reikalavimus ir turi atitinkamą Lietuvos CAA išduotą pažymėjimą“, – teigė G.Kačka.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.