Bet kokio tilto statybos bet kurioje vietoje per Kuršių marias
turėtų didžiulę neigiamą įtaką ir padarytų saugomai
teritorijai nepataisomą vizualinę bei fizinę žalą. Tokią
išvadą prieš kelias dienas Pasaulio paveldo centrui išsiųstoje
ataskaitoje pateikė pajūryje apsilankęs UNESCO Pasaulio paveldo
komiteto tarptautinis ekspertas dr. Tarnas Fejerdy.
„Dabartinė situacija, kai jokio tilto nėra, priešingai,
sudaro sąlygas veikti automatiniam žmonių srautų į neriją
filtrui. Ypač kalbant apie per didelę vietovės apkrovą transportu.
Todėl reikia aiškiai deklaruoti, kad dabartinė padėtis privalo
išlikti nepakitusi“, – teigiama ataskaitoje Pasaulio paveldo
centrui. Joje rekomenduota Lietuvos valdžiai teisiškai įtvirtinti
draudimą statyti bet kokį tiltą į Neringą.
Specialistas įvertino ir Suskystintų gamtinių dujų terminalo
įtaką Kuršių nerijos gamtai. Konstatuota, kad jis nekelia jokio
neigiamo poveikio susiformavusiai aplinkai.
Tarptautinė UNESCO ekspertų delegacija viešėjo pamaryje sausio
pabaigoje.
„Tikrai atsižvelgsime į UNESCO išvadas. Jei pasakė, kad
tilto negalima statyti – nestatysime, galvosime apie tunelį. Laikausi
tos pačios pozicijos: susisiekimas tarp Kuršių nerijos ir
Klaipėdos turi būti geresnis, nes to nori patys neringiškiai“, –
sakė Neringos meras Darius Jasaitis.
Neringos savivaldybės taryba pernai sausį pritarė tilto į
Kuršių neriją statybos idėjai. Miesto politikų nuomone, tiltas
būtų daug ekologiškesnė susisiekimo priemonė nei keltas, kuris
per metus atlieka 23 tūkst. reisų ir sudegina šimtus tonų
dyzelinio kuro, į aplinką išmesdamas teršalus.
98 kilometrų ilgio Kuršių nerijos pusiasalis nusidriekęs
Lietuvos ir Rusijos teritorijose. Nuo 2000-ųjų metų Kuršių nerija
yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.