N.Jančiauskaitė prieš pradėdama savo projektą buvo sušio mėgėja. „Pastebėjau, kad yra greitų sušio barų trūkumas“, – prisimena moteris. Ji nusprendė pasinaudoti atrasta verslo niša ir ėmė ieškoti palankiausių finansavimo galimybių. Tuomet Nemyra sužinojo apie galimybę gauti lengvatinę paskolą, paskolai teikiamą lengvatinę garantiją bei galimybę kompensuoti dalį paskolos palūkanų.
„Mes paėmėme paskolą iš kredito unijos, be to UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) suteikė paskolai garantiją, finansavo dalį palūkanų“, – pasakoja N.Jančiauskaitė.
„Invega“ administruoja kelias ES struktūrinių fondų priemones, kuriomis finansuojamas lengvatinių paskolų teikimas verslo pradžiai ar plėtrai.
„Lengvatinės paskolos iš Verslumo skatinimo fondo skirtos planuojantiems pradėti savo verslą fiziniams asmenims ar mažoms įmonėms iki 1 metų, kai pradinėms investicijoms ar apyvartai reikia sąlyginai nedaug lėšų – iki 25 000 eurų. Įgyvendinant šią priemonę siekiama skatinti ne tik naujų verslų steigimą, bet ir naujų darbo vietų kūrimą bei išlaikymą, – sako „Invega“ gen. direktorius Audrius Zabotka. – „Invega“ administruoja ir kitas finansines priemones, kuriomis galima pasinaudoti tiek verslo pradžiai, tiek plėtrai, tačiau jos daugiau orientuotos į didesnius verslo poreikius, kur reikalingos didesnės investicijos, galinčios siekti net iki 4,5 mln. eurų“.
Prioritetas – jauni verslininkai
Paskatinus jaunus žmones kurti nuosavus verslus, galima gerokai sumažinti jaunimo nedarbo problemą. „Eurostat“ duomenimis, Europos sąjungoje (ES) šiuo metu nedirba apie 5 mln. jaunesnių nei 25 metų asmenų. Lietuvos jaunimo nedarbo lygis šiuo metu beveik lygus ES–27 vidurkiui (18 proc.).
„Jaunimas iki 29 m. amžiaus buvo išskirta kaip viena iš prioritetinių grupių, nes prieš pradedant įgyvendinti šią verslumo skatinimo priemonę pastebėta, kad būtent jaunimui, kaip ir bedarbiams ar vyresnio amžiaus žmonėms, gana sudėtinga susikurti sau darbo vietą ir pradėti nuosavą verslą“, – pasakoja A.Zabotka. Šių grupių verslumo lygis ir galimybės buvo išties menkos. „Vertindami pirmuosius rezultatus, matome, kad minėta priemonė pasiteisino ir šiuo metu jaunimas sudaro beveik trečdalį visų verslininkų, kurie pasinaudojo Verslumo skatinimo fondo galimybėmis – pradėjo savo verslą ir sėkmingai kuria naujas darbo vietas“, – teigia direktorius.
Lengvatinių paskolų teikimas yra derinamas ir su švietimu: suteikiama žinių, reikalingų verslo pradžiai. Mokymuose gali dalyvauti visi, nepriklausomai nuo amžiaus ar jau sukauptos patirties versle. Mokymai nėra privalomi, bet beveik 5000 asmenų juose jau dalyvavo ir įvertino jų naudą. „Verslininkų švietimas ir nuolatinis konsultavimas iš tiesų pasiteisino. To pasekoje pradedantieji verslininkai dažniausiai finansavimo kreipiasi jau su išgrynintomis idėjomis, rinkos analize ir kitais atliktais „namų darbais“. Verslių lietuvių, kurie atsakingai žvelgia į verslo idėjų įgyvendinimą, skaičius sparčiai auga“, – konstatuoja A.Zabotka.
„Man reikėjo nemažai padirbėti rengiant verslo planą, kurį iš pradžių vertino kredito unija, o kai unijos sprendimas buvo teigiamas, tuomet – vertinimo ėmėsi „Invega“, – savo projekto pradžią prisimena N.Jančiauskaitė. – Aš mokiausi ekonomikos, šitos žinios man padėjo. Tačiau rašant verslo planą yra duodamos labai išsamios instrukcijos, taip pat yra konsultantai, su kuriais visuomet galima pasitarti. Todėl manau, kad verslo plano rašymo neturėtų bijoti ir kitų profesijų žmonės“.
Išduota daugiau paskolų
Per 2014 metus iš Verslumo skatinimo fondo verslo naujokams suteikta 5,8 mln. eurų paskolų – 9 proc. daugiau nei 2013 metais (5,3 mln. eurų). Šio fondo finansavimu pernai pasinaudojo 463 pradedantys verslininkai – 55 proc. daugiau nei užpernai.
Pagrindiniai Verslumo skatinimo fondo tikslai yra paskatinti savarankišką užimtumą ir verslumą, ypač šalies regionuose, bei naujų darbo vietų kūrimą. Planuojama, kad įgyvendinus priemonę bus sukurti 1200 verslai. „Šiuo metu jau beveik pasiekėme šį rodiklį – sukurta 1146 nauji verslai, o naujų darbo vietų skaičius viršytas daugiau bei du kartus – sukurta daugiau nei 2500 naujų darbo vietų“, – apibendrina A.Zabotka.
