„Užauginta Lietuvoje, išpjaustyta Lietuvoje“ arba „Kilmės šalis – Lietuva, išpjaustyta Lietuvoje“.
Tokių užrašų parduotuvėse vakar jau buvo galima aptikti ant kiaulienos pakuočių.
Ko gero, ne tik pardavėjai, bet ir mėsos perdirbėjai pasirūpino, kad jų cechuose supakuota skerdiena būtų paženklinta taip, kaip reikalauja nuo balandžio 1-osios įsigaliojęs Europos Komisijos (EK) reglamentas.
Pavyzdžiui, ant įmonėje „Krekenavos mėsa“ supakuotos kiaulienos etikečių yra įrašų, informuojančių pirkėjus, jog gyvulys buvo užaugintas ir paskerstas Belgijoje.
Pakeisti ankstesnę kiaulienos bei kitų gyvulių mėsos, o kartu ir paukštienos ženklinimo tvarką užsimota dėl to, kad ji klaidindavo vartotojus. Mat iki šiol pakakdavo nurodyti tik skerdienos kilmės šalį. Bet jei gyvuliai buvo atgabenami iš kitų valstybių į Lietuvoje esančias skerdyklas ir jose paskerdžiami, kilmės šalimi savaime tapdavo Lietuva.
Išsiderėjo laiko
Naujoji skerdienos ženklinimo tvarka labiausiai suglumino didžiuosius prekybininkus.
Kovo 31-ąją Lietuvos prekybos įmonių asociacija suskubo Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) suraityti prašymą, kad ši pardavėjams dar skirtų mėnesį tinkamai pasirengti.
Pasak šios asociacijos direktoriaus Lauryno Vilimo, įsakymą, numačiusį itin griežtą nefasuotos skerdienos ženklinimo tvarką, ministerija išleido kovo 23-iąją – likus vos savaitei iki jos įsigaliojimo dienos.
„Anksčiau mes dairėmės į reglamentą, kuriame siūlomas ne vienas skerdienos ženklinimo būdas. O štai ministerija įsakyme nurodė, jog visa vartotojams svarbi informacija turi būti surašyta ženklinimo etiketėse.
Nespėjome to padaryti. Per savaitę prekybos įmonės, ypač didžiosios, neįstengė vitrinose perrašyti visų etikečių.
Be to, prekiaujant nefasuota skerdiena ji kaskart sveriama. Todėl ta pati informacija turi atsirasti ir kvite, kurį išspausdina svarstyklės“, – sakė L.Vilimas.
Prekybininkai dar bandys tartis su ŽŪM, kad ji paliktų daugiau laisvės reglamento nuostatoms.
„Juk nebūtina ties kiekvienu mėsos gabalu surašyti visos informacijos.
Tai būtų galima padaryti tam tikrose vitrinose, kad vėliau ir patiems pirkėjams nereikėtų vargti ieškant, kuri skerdiena Lietuvoje užaugintų gyvulių, o kuri importuota“, – sakė L.Vilimas.
„Visiems reikalavimams, kurie numatyti reglamente, mes pasirengėme.
Mėsos tiekėjai taip pat viską gerai žino – suteikia mums apie skerdieną visą informaciją.
Tačiau ministerijos numatyti ženklinimo reikalavimai buvo dar griežtesni nei reglamentas, todėl ir pritrūko laiko jiems pasirengti“, – sakė prekybos tinklo „Iki“ atstovas Andrius Petraitis.
Pasak ŽŪM atstovės Boženos Zaborovskos, ministerija atsižvelgė į prekybininkų prašymą.
Planuojama, kad įsakyme numatyti reikalavimai įsigalios po mėnesio.
Užbėgo už akių
Pasak bendrovės „Maxima LT“ komercijos vadovės Nijolės Penkovskienės, „Maximos“ parduotuvės nebesitraukia atgal. Jose nuo šiol jau nurodoma ir skerdienos, ir jos gaminių tiksli kilmės šalis: etiketėse rašoma ir kur gyvulys buvo paskerstas, ir kur išvydo pasaulį, buvo užaugintas.
„Šis teisės aktų pakeitimas aktualiausias kiaulienai, triušienai ir paukštienai, nes reikalavimas tiksliai nurodyti mėsos kilmę – kur gyvulys išvydo pasaulį, augo, buvo paskerstas – jautienai ir veršienai galiojo ir iki šiol“, – kalbėjo N.Penkovskienė.
Jos teigimu, ruošdamasis šiam šviežios mėsos ženklinimo pasikeitimui prekybos tinklas parengė visą privalomą informacinę medžiagą, išmokė šviežios mėsos skyriuose dirbančius darbuotojus.
„Tam nereikėjo didelių investicijų. Jos siekia kelias dešimtis tūkstančių eurų. Tačiau didžiausias mūsų rūpestis – supažindinti pačius darbuotojus su pasikeitusiomis ženklinimo taisyklėmis“, – kalbėjo N.Penkovskienė.
Turgavietėse – ramiau
Nemažai sveriamos skerdienos – kiaulienos, jautienos ar avienos – parduodama didesnėse miestų turgavietėse.
Pasak prekybos miestelio „Urmas“ rinkodaros vadovo Jono Plentos, naujieji ženklinimo reikalavimai šios turgavietės prekybininkų neišgąsdino.
„Prekybininkai žino, kaip nuo šiol turi būti ženklinama skerdiena. Apie tokius pakeitimus jie iš anksto buvo informuoti. Paprastai žinias apie visus teisės aktų pasikeitimus jiems perduoda veterinarijos gydytojas-inspektorius“, – sakė J.Plenta.
Jis tikras, kad kiekvienam pirkėjui svarbu sužinoti ne tik tai, kokios šalies ūkininkai užaugino gyvulius. Jiems dar svarbiau, kad mėsa būtų šviežia.
„Daugumoje prekybos vietų prekiaujama ir iš kitų šalių atvežta skerdiena.
Skirtumas tarp prekybos turguje ir parduotuvėje – tai pirkėjo pasitikėjimas pardavėju. Pirkėjai patys turgavietėse išsirenka prekybininką, o šis paprastai nerizikuoja savo reputacija. Jeigu vieną kartą pirkėją apgausi, jis nebesugrįš“, – kalbėjo J.Plenta.
Skerdienos ženklinimo būdų įvairovė
Europos Komisija (EK) nustatė tikslias visos mėsos ir paukštienos ženklinimo taisykles – parengė reglamentą. Pagal reglamentą, ženklinant kiaulieną ar paukštieną ant etikečių turi atsirasti užrašai, kokioje valstybėje užaugintas gyvūnas ir kokioje paskerstas.
Kadangi vienoje valstybėje paauginti paršeliai parduodami kitos šalies ūkiams, ant etikečių atsiras ir toks užrašas: „Užauginta keliose ES valstybėse“. O jei mėsa buvo importuota iš trečiųjų šalių, apie tai vartotojus įspės užrašai „Užauginta ne ES“, „Kilmės šalis – ne ES“ arba „Užauginta ES nepriklausančiose šalyse“.
Žmonėms, kurie pirks smulkintą mėsą ar jos nuopjovas, užrašai etiketėse „Kilmės šalis – ES“ arba „Užauginta ir paskersta ES“ siųs žinią, kad tai skirtingose ES valstybėse užaugintų gyvulių ar paukščių skerdiena.