Dauguma kiaušinių – į inkubatorių
Netoli Vilniaus stručių fermą įkūręs Aleksandras Skliaras vis dažniau sulaukia prašymų parduoti egzotiškų paukščių kiaušinių.
Afrikos juodųjų stručių kiaušinius vyras parduoda tik anksti pavasarį, vėliau visi kiaušiniai keliauja į inkubatorių, kuriame per 42 dienas išsiperi stručiai. Nuo 1998 metų, kai A.Skliaras pradėjo auginti stručius, jo fermoje išsiperėjo apie 10 tūkstančių stručių.
„Šiemet sulaukiau užsakymų parduoti kiaušinius kur kas anksčiau, nes stručiai pradėjo juos dėti vos nutirpus sniegui“, – kalbėjo daugiau nei prieš dešimtmetį nutaręs auginti šiuos paukščius vyras.
Kelis šimtus retų paukščių prižiūrintis ūkininkas iš savo patirties žino, kad Lietuvos klimatas nėra palankiausias stručiams, bet šią žiemą jo augintiniai puikiai ištvėrė savo fermoje. Paukščiams kur kas baisesnis už šaltį yra badas.
Šį pavasarį puikiai laikosi ir fermoje augintiniai Australijos stručiai emu, jie yra kur kas mažesni nei Afrikos stručiai. Skiriasi ir kiaušiniai, nes emu kiaušiniai būna ne balti, bet tamsiai žali ir kur kas mažesni – apie 600-700 gramus, o Afrikos stručių – beveik triskart didesni.
Kasdien – po kibirą morkų
Kasdien po kibirą sutarkuotų morkų – tai mėgstamiausias A.Skliaro augintinių maistas. Baikštūs ir išdidūs stručiai atpažįsta savo šeimininką iš tolo. Tačiau įžengus į fermą pašaliniams egzotiniai paukščiai nerodo didelio susidomėjimo ir iškėlę galvas laikosi atokiau. Juos gali sudominti nebent koks nors skanėstas.
Apie 70 metų gyvenantys stručiai vertina ištikimybę, tačiau jie neprisiriša prie žmogaus taip kaip žąsys ar vištos.
Tipiška stručių šeimyna, įsikūrusi viename aptvare, – dvi patelės ir patinas. Iš patelės elgesio A.Skliaras žino, kuriame aptvare bus padėtas didžiausias pasaulyje kiaušinis, nes prieš eidama tūpti ji energingai pradeda mojuoti sparnais.
Ankstyvą kovą prasidėjęs stručių kiaušinių dėjimo sezonas dažniausiai tęsiasi iki rudens. Rugsėjį kiaušinių dėtis jau baigiasi. Per septynis mėnesius viena stručio patelė sudeda apie 60–65 kiaušinius, tačiau ji deda tik kas antrą ar trečią dieną.
Vertina gurmanai
Gurmanai ypač vertina stručių kiaušinius, nes ūkininkas lesina savo paukščius tik tais grūdais, kuriuos pavyksta užauginti savo ekologiškame ūkyje, todėl ir kiaušiniai yra ekologiški.
„Nors baltymų kiekiu stručio kiaušinis mažai kuo skiriasi nuo vištos kiaušinio, bet jame yra mažiau cholesterolio ir sočiųjų riebiųjų rūgščių, todėl tinka tiems žmonėms, kurie dėl įvairių ligų turi laikytis dietos“, – pasakojo A.Skliaras.
Afrikos juodųjų stručių kiaušinis sveria nuo 1,5 iki 1,8 kilogramo, bet gali siekti ir 2,3 kilogramo. Jo lukštas būna baltas ar rudas, norėdamas tokį kiaušinį perskelti A.Skliaras susiranda kaltą arba grąžtą. Ūkininkas neišmeta lukštų, nes jie tinka meno dirbiniams.
Vienas stručių kiaušinis prilygsta 25-30 vištų kiaušinių. Iškepus omletą ar kiaušinienę iš gigantiško kiaušinio, įmanoma pavaišinti net dešimt žmonių.
Keliskart paragavęs tokio valgio A.Skliaras nebuvo labai nustebęs, jis pripažino, kad stručio kiaušinio skonis mažai kuo skiriasi nuo vištos kiaušinio.
Tačiau norint išvirti stručio kiaušinį tenka kur kas ilgiau sugaišti, nes jis verda daugiau nei pusvalandį. A.Skliaras nepatarė to daryti, nes kiaušinis būna kietas ir nelabai skanus.
Protėviai dažė ir kitų paukščių kiaušinius
Dažyti ir valgyti kiaušinius per Velykas – ši tradicija būdinga daugeliui pasaulio tautų. Nors iki šiol vištų kiaušiniai yra populiariausi, bet šiam tikslui mūsų protėviai naudojo ir kitų naminių paukščių kiaušinius, pavyzdžiui, ančių, žąsų, putpelių, stručių.
Dėl savo maistingumo kiaušiniai lyginami su mėsa, žuvimi, ankštinėmis daržovėmis ir riešutais. Dietologai pripažįsta, kad kiaušiniai vadinamoje sveikos mitybos piramidėje yra vienoje gretoje su maisto produktais, kurie duoda visaverčių baltymų žmogaus organizmui.
Iš baltymo ir trynio sudaryti paukščių kiaušiniai skiriasi labiau forma, dydžiu, svoriu nei savo chemine sudėtimi.
Vištų kiaušiniai – kaloringas dietinis produktas
Nors vištų kiaušinis sveria vos 40–60 gramų, jame yra beveik visų organizmui būtinų medžiagų: baltymų, riebalų, vitaminų, mineralinių druskų ir kitų sveikatai naudingų cheminių junginių.
Vieno kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 gramų mėsos arba 200 gramų pieno. Cheminė kiaušinio sudėtis yra nevienoda ir priklauso nuo vištų veislės, lesalo, laikymo būdo ir metų laiko.
Vištų kiaušinio didžiausią dalį sudaro baltymas. Jame gausu baltymų, mineralinių medžiagų, B grupės vitaminų.
Vertingiausia kiaušinio dalis – trynys, kuriame daug biologiškai vertingų medžiagų aminorūgščių.
Tai vienintelis produktas, kurį žmogaus organizmas pasisavina iki 97-98 procentų, ir praktiškai nepalieka šlakų žarnyne.
Kadangi trynyje yra cholesterolio, dietologai įspėja, kad nereikėtų vištų kiaušinių valgyti daug ir dažnai.
Kiaušinis turi būti tinkamai paruoštas, jį geriausiai valgyti minkštai virtą.
Kad žmogus neužsikrėstų salmonelioze, nepatariama gerti šviežių kiaušinių, juos reikėtų išvirti ar iškepti.
Nesunku įsitikinti kiaušinio šviežumu – įdėtas į stiklinę vandens šviežias kiaušinis greitai pasieks dugną, jei bus pasenęs – įstrigs ir plaukios.
Putpelių kiaušiniai
Būna margi, sveria apie 10–12 gramų.
Trapus putpelių kiaušinių lukštas – tai lengvai pasisavinamo kalcio šaltinis, todėl putpelių kiaušinių nereikia lupti.
Jie turi kur kas mažiau cholesterolio. Vidutiniame vištos kiaušinyje cholesterolio gali būti priskaičiuojama nuo 200 iki 230 miligramų, o viename putpelės kiaušinyje – apie 80 miligramų.
Putpelių kiaušiniuose vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų juose daugiau nei vištų kiaušiniuose: vitamino A putpelių kiaušiniuose daugiau 2,5 karto, B1 – 2,8, B2 – 2,2 karto. Vitaminas D putpelių kiaušiniuose yra aktyvios formos, todėl jie gali būti vartojami rachito profilaktikai, taip pat tinka alergiškiems žmonėms.
Putpelių kiaušiniai verdami, kepami, itin tinka vieno kąsnio sumuštiniams, nedidelėms užkandėlėms, salotoms.
Ančių kiaušiniai
Gali būti šviesiai žali, balti. Anties kiaušinis yra didesnis už vištos, bet mažesnis už žąsies kiaušinį. Vienas kiaušinis sveria maždaug 90 gramų.
Ančių kiaušiniai nėra tokie mėgstami kaip vištų kiaušiniai dėl specifinio kvapo, kuris patinka ne visiems žmonėms.
Ančių kiaušiniai dažniausiai naudojami, kepant mielinius pyragus. Jų tryniai būna sodrios spalvos, todėl kepiniai gražiai pagelsta.
Prieš vartojant ančių kiaušinius, juos reikėtų atidžiai nuplauti soda. Ančių kiaušiniai būna kur kas dažniau užkrėsti įvairiomis bakterijomis nei vištų ar putpelių kiaušiniai. Ančių kiaušiniuose būna kur kas mažiau vandens, todėl kepant iš jų kiaušinienę reikia stengtis, kad ji neperkeptų, nes bus kieta.
Žąsų kiaušiniai
Manoma, žmonės kur kas anksčiau pradėjo valgyti žąsų kiaušinius nei vištų, kurias išmoko prisijaukinti kur kas vėliau.
Dėl specifinio kvapo žąsų kiaušiniai valgomi dabar retai, naudojami nebent kulinarijoje.
Stručių kiaušiniai
Stručių kiaušinis sveria 1,5 -2 kilogramus, skersmuo siekia apie 20 centimetrų, vienas kiaušinis atstoja 35 vištų kiaušinius.
Lukštas toks tvirtas, kad net prilygsta porcelianui. Dėl šios priežasties kiaušinis gali būti ilgai šviežias net tris mėnesius.
Nors skoniu jie mažai kuo skiriasi nuo vištų, maistinė jų vertė yra didesnė ir pagal sudėtį jie priskiriami prie dietinių patiekalų.
