Šiandien Lietuvoje jau pradėti statyti mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai, kurie turėtų sumažinti užterštumą biologiškai skaidžiomis ir kitomis atliekomis. Pagal 2014 – 2020 m. Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, Lietuvoje po dešimtmečio turėtų būti sukurti techniniai pajėgumai, kurie paruoštų perdirbimui apie 100 tūkst. t. atliekų per metus.
Tad, atliekos iš bendrų konteinerių ateityje keliaus į MBA įrenginius, kuriuose šios atliekos bus apdorojamos mechaniškai ir biologiškai.
„Pagrindiniu prioritetu išlieka pirminis rūšiavimas prie daugiabučių ir individualiose valdose. Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių tikslas – priimti atliekas iš komunalinio srauto, iš to, kas yra mišriuose konteineriuose. Tuomet atliekos bus išskirstytos pagal rūšis, kad jas būtų galima perdirbti ir kad į sąvartynus iškeliautų kuo mažiau šiukšlių“, – sako Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas.
„Žaliosios politikos instituto“ prezidentas Remigijos Lapinskas sako manantis, kad valstybei bet kuriuo atveju naudingesnis yra pirminis rūšiavimas, vykstantis gyventojų namuose. „Atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietoje įgalina viską surūšiuoti labai tiksliai: popierius prie popieriaus, atskirai metalas. Be to, kai kurios pakuotės turi būti išplautos, išvalytos, kad iš jų galėtum pagaminti žaliavą pakartotiniam perdirbimui. Taip išrūšiuotos atliekos tampa preke, – kalba R.Lapinskas. – Lietuvoje kol kas tai daroma, bet fragmentiškai. Ypač didelė problema yra miestuose, daugiabučiuose, kur dar nėra pakankamai įsitvirtinusi rūšiavimo kultūra. Be abejo, tai turi būti suderinta su ekonomine nauda, nes gyventojai už išrūšiuotas atliekas neturi mokėti mokesčių“.
Anot R.Lapinsko, valstybė turėtų visų stipriausiai susitelkti būtent į pirmąjį rūšiavimo etapą. „Antrinis rūšiavimas, kuriam tarnauja mechaniniai biologiniai įrenginiai, jeigu stipriai vystomas pirminis rūšiavimas, turėtų tapti bereikalinga grandimi. Visų pirma, į MBA įrenginius rūšiavimui ateinančios atliekos, ateina išteptos, išvoliotos, sugadintos ir jas gerai sutvarkyti yra žymiai sudėtingiau“, – kalba instituto vadovas.
„Kitų šalių praktika rodo, kad MBA įrenginiai turi paskirtį ir tikslą, nes tikrai nėra taip, kad žmonės 100 proc. išrūšiuotų atliekas. Vis tiek dalis šiukšlių patenka į bendrus konteinerius. Todėl, turint antrinio rūšiavimo įrenginius, pasidaro aiškiau, kaip šias atliekas panaudoti. O pirminis rūšiavimas, kurį atlieka gyventojai, niekur neišnyksta ir toliau yra prioritetinis“, – kalba D.Krinickas. Mechaninis biologinis apdorojimas atsirado Vokietijoje, kai buvo įvesti ribojimai dėl atliekų šalinimo sąvartynuose. Šiandien mechaninis biologinis apdorojimas plačiausiai taikomas Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje, Šveicarijoje ir Olandijoje. Skaičiuojama, kad nuo 2006 m. iki 2012 m. MBA įrenginių kiekis Europoje pagausėjo beveik 60%, iki 340.
MBA įrenginiuose, visų pirma, atliekos yra išrūšiuojamos mechaniniu būdu.
Po to biologiškai skaidžios atliekos apdorojamos biologinio džiovinimo būdu. Sumažėjus drėgmei, padidėja šių atliekų energetinė vertė.
Pagaliau, po mechaninio biologinio apdorojimo, dalis atliekų, turinčių energetinę vertę, skiriama energijos gavybai. Kita dalis – antrinės žaliavos, perduodamos perdirbėjams. Nedidelė dalis likusių niekam netinkamų atliekų (iki 20 proc.) keliauja į sąvartyną.
Pagal ES investicijų priemonę „Komunalinių atliekų paruošimo perdirbti ir kitaip naudoti pajėgumų sukūrimas ir modernizavimas“ iki 2023 metų mūsų šalyje turėtų atsirasti 20 pastatytų ar modernizuotų paruošimo perdirbimui įrenginių. Šiai priemonei finansuoti ES struktūriniai fondai skirs apie 12.5 mln. eurų.
