Rublis toliau stebina pasaulį

Baigiantis 2014-iesiems Rusijos valiuta smarkiai nuvertėjo. Nemažai ekspertų teigė, kad tai tęsis ir šįmet. Bet viskas vyksta priešingai. Amerikiečių leidinio „The Wall Street Journal“ žurnalistai taip pat pamėgino paaiškinti rublio pabrangimą dolerio ir euro atžvilgiu.

Rusijos žiniasklaida ragina gyventojus skubiai pirkti užsienio valiutą.<br>G.Šiupario nuotr.
Rusijos žiniasklaida ragina gyventojus skubiai pirkti užsienio valiutą.<br>G.Šiupario nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aleksandras Procenka („Lietuvos rytas“)

Apr 11, 2015, 6:00 AM, atnaujinta Jan 7, 2018, 2:25 AM

Pernai rublis greitai smigo, šįmet ne ką lėčiau kyla. Vien per pirmąsias 10 balandžio dienų dolerio atžvilgiu jis pabrango 11, euro – 12 procentų.

Tačiau labiausiai stebina, kad rublis tvirtėja tuo metu, kai pasaulinės naftos kainos nesikeičia ar netgi nežymiai mažėja.

Šių eilučių autoriaus bičiulis, besidarbuojantis Maskvoje, jau seniai įpratęs savo atlyginimą versti į eurus. Juolab kad ir ES jam tenka neretai lankytis.

Pernai spalį jis uždirbdavo apie 3 tūkstančius eurų. Tačiau alga buvo mokama rubliais. Iki gruodžio ji nepasikeitė, tačiau paskutinio 2014-ųjų mėnesio atlyginimas buvo vertas mažiau nei 2 tūkst. eurų.

Bet dabar šis vyras turi kuo džiaugtis – nuo metų pradžios jo alga, perskaičiavus į ES valiutą, pakilo ketvirtadaliu. Skirtingai nei tų, kurie darbuojasi užsienyje įregistruotose kompanijose ir jiems pervedamas atlyginimas eurais arba doleriais.

Pagal Rusijos banko nustatytą kursą nacionalinė valiuta pigiausia šįmet buvo sausio 30 dieną – 71,85 rublio už dolerį ir 81,55 rublio už eurą. Nuo to laiko dolerio atžvilgiu rublis sustiprėjo 23,8 proc., euro – 27,1 proc.

Vis dėlto pastarosiomis dienomis nuotaikas Maskvos valiutų biržoje analitikai vadina paniškomis ar isteriškomis. Kone kiekvieną rytą laukiama, kol valiutos vertė ims kristi, tačiau nutinka priešingai.

Ekonomistai beveik neabejojo, kad šiuo metu rinką valdo spekuliacijomis užsiimantys žaidėjai.

O ką daryti paprastiems žmonėms? Rusijos verslo žiniasklaida ragina juos kuo greičiau pirkti ir kaupti atpigusią užsienio valiutą. Įspėjama, kad rublis jau turėtų būti pasiekęs viršūnę ar atsidūręs netoli jos, todėl jo krytis – neišvengiamas.

Anot apžvalgininkų, padėtis tokia įtempta, kad gali užtekti mažiausios kibirkšties. Pavyzdžiui, jei Rusijos centrinis bankas nuspręstų sumažinti bazines palūkanas arba atsisakyti intervencijų valiutų rinkoje. Ką ir kalbėti, kas lauktų smarkiai kritus naftos kainoms.

„Vedomosti“ paskelbė autoritetingo eksperto Isako Bekerio mintis. Anot jo, per pastaruosius mėnesius nieko ypatinga neįvyko, Rusija vis dar apimta krizės, todėl eiliniams piliečiams staigių judesių daryti neverta: ilgalaikiu požiūriu tikrieji pinigai yra eurai arba doleriai.

Tačiau žmonės nelabai klauso tokių patarimų. Centrinio banko duomenimis, gyventojų, kaupiančių indėlius rubliais, dalis jau pasiekė ikikrizinį lygį. Mat juos gundo milžiniškos palūkanos – 15 proc. ir daugiau.

Tačiau įdomiausia, kad akivaizdžiai sutvirtėjęs rublis nelabai naudingas Finansų ministerijai, kuri neseniai patikslino šių metų biudžeto duomenis, atsižvelgusi, kad doleris kainuos 60 rublių.

Neplanuotas vietos valiutos brangimas gali pramušti skylę valstybės finansų valtyje. Todėl kiekvieną dieną laukiama, ko imsis Centrinis bankas, kad sustabdytų rublio skrydį.

Amerikiečių leidinio „The Wall Street Journal“ žurnalistai taip pat pamėgino paaiškinti rublio pabrangimą dolerio ir euro atžvilgiu. Jų nuomone, tokio Rusijos valiutos skrydžio priežastis – naftos kainos augimas, susitraukusi užsienio valiutos paklausa ir įsivyravusi sąlyginė ramybė Rytų Ukrainoje.

Penktadienį Rusijos rublis pasiekė 2015-ųjų rekordą, doleris atpigo 1,16 rublio iki 50,69 rublio, euras – 1,48 rublio susitraukė iki 53,88 rublio. Vien per balandį doleris atpigo rublio atžvilgiu 11 proc., euras – 12 proc., o nuo piko vasario pradžioje – net atitinkamai 25 ir 28 proc.

Analitikai padėtį valiutų rinkoje vadina isteriška panika – lygiai taip pat, kaip ir praėjusių metų gruodį, kai doleris buvo pakilęs iki daugiau nei 70 rublių, o euras – per 80 rublių.

Svarbi tokių pokyčių priežastis, anot amerikiečių žurnalistų, tapo ir laikina tyla Rytų Ukrainoje. Po Minsko susitarimo abi pusės laikosi pažado nutraukti ugnį, kas tampa garantija, kad ateityje galėtų būti nutrauktos ir ekonominės sankcijos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.