Tad tiek strategija „Europa 2020“, tiek 2014 – 2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programa numato, jog reikalinga kurti priemones, tokias kaip viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė.
Kas daroma Lietuvoje?
Viešojo ir privataus sektorių partnerystė (VPSP) – tai šių sektorių bendradarbiavimas įgyvendinant infrastruktūros projektus viešosioms paslaugoms teikti.
Vystant VPSP dažnai yra įgyvendinami tokie projektai, kurie, kitu atveju, liktų neišvydę dienos šviesos, arba būtų daromi daug vėliau ir ilgiau. Žmonės gauna reikiamas paslaugas, infrastruktūros objektus, kuriais gali naudotis. Tuo tarpu verslas uždirba teikdamas mokamas paslaugas, o viešasis sektorius turi galimybę naudotis verslo vadybinėmis ir techninėmis žiniomis.
„Viešajam sektoriui partnerystės reikalingos tuomet, jeigu jis negali pats įgyvendinti projektų: neturi lėšų investicijoms, neturi reikiamos patirties, jeigu tai ypatingai kompleksinis projektas, arba tikisi, kad privačiam sektoriui pavyks paslaugą teikti efektyviau“, – sako Centrinės projektų valdymo agentūros Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus viršininkė J.Šarmavičienė.
Tiesia kelius, stato mokyklas
2014 m. sausio 1 d. duomenimis, VPSP sutartys buvo įgyvendinamos 22-ose savivaldybėse. Iš viso – 35 VPSP sutartys, iš kurių 33 yra koncesijų sutartys, 2 – valdžios ir privačių subjektų partnerystės sutartys.
Vienas iš šiuo metu aktyvių VPSP projektų – Vilniaus m. savivaldybės vykdyta Balsių mokyklos statyba.
Taip pat aktyvus yra didelio visuomenės susidomėjimo sulaukęs Palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacinės priežiūros vykdymo projektas – gegužės 04 d. aplinkkelis bus atidaromas. Jo tikslas – nukreipti nuo Palangos miesto tranzitinį transporto eismą, atvažiuojantį iš Klaipėdos ir Šiaulių krypčių ir važiuojantį link Liepojos, bei priešinga kryptimi.
„Dar keli projektai yra partnerio atrankos stadijoje, arba rengimo stadijoje, nejuda taip greitai, kaip norėtųsi, nes teisinė ir finansinė aplinka dar nėra iki galo pritaikyta tokiems projektams. Nes ten, kur viešosios paslaugos, vieši pinigai, yra daug įstatyminių reikalavimų ir apribojimų, taikomų turtui ir paslaugos teikimui. Tad kai kuriais atvejais progresas nėra toks greitas, – sako J.Šarmavičienė. – Partnerių atranka šiuo metu vyksta Pravieniškių pataisos namų teritorijoje esančių nenaudojamų pastatų rekonstravimo į kalėjimą projekte, Vilniaus apskrities policijos komisariato projekte, Vilniaus mieste veikiančių teismų infrastruktūros sukūrimo projekte, Automobilių stovėjimo aikštelių infrastruktūros plėtros Santariškių medicinos įstaigų miestelyje projekte. Kitų projektų dokumentai dar rengiami. Šiuo metu tokių valstybės ir savivaldybių projektų įvairiuose stadijose yra apie 15“.
VPSP – ir ekologijai, ir kultūrai
Skaičiuojama, kad daugiausiai VPSP sutarčių šiuo metu yra sudaryta atliekų naudojimo, perdirbimo ir tvarkymo srityje. Taip pat – kultūros, sporto, laisvalaikio leidimo objektų, įrenginių ir kitos infrastruktūros sferoje.
Investicijų pritraukė ir partnerystė energetikos srityje. Taip pat – kelių, tiltų, tunelių, parkavimo ir kitos kelių transporto infrastruktūros sferose.
Šiuo metu įgyvendinamose VPSP sutartyse yra numatyta, kad privatus sektorius įsipareigojo investuoti 90,1 mln. eurų , o iki 2014 m. sausio 1 d. jau buvo investuota 104,3 mln. eurų. Ir nors šiandien viešosios ir valdžios įstaigos stengiasi savo projektams pritraukti privačių lėšų, ne visuomet tai būna paprasta.
„Kalbant apie finansavimą, paprastai projektuose, kur paslaugos užsakovas ir vienintelis mokėtojas yra valstybė, apie 80 proc. investicijoms reikalingų lėšų sudaro sudaro finansinės institucijos paskola, ir apie 20 proc. – nuosavi investuotojo pinigai. Taigi, apie 80 proc. sumos ieškoma Lietuvos ir tarptautiniuose bankuose. Paskolos sumos yra reikšmingos, o laikotarpiai ilgi – 15-17 metų, be to, dažnai projektą vykdantys privatūs subjektai negali įkeisti kuriamo turto, nes tai, pavyzdžiui, yra valstybinės reikšmės kelias. Žinoma, bankai yra atsargūs ir ieško papildomų garantijų, be to, šiuo metu Lietuvoje veikiantys dar neturi tokių produktų, tik pradeda juos kurti , – sako J.Šarmavičienė. – Tačiau VPSP rinka yra tarptautinė, tad finansinius instrumentus ir produktus VPSP projektams šiuo metu turi ir Lietuvai pasiūlyti gali tarptautiniai bankai, jei matys gerą kokybiškai parengtą ir tikrai svarbų Lietuvai projektą“.
