Rekordinės investicijos lietuviškam Silicio slėniui

Šiais metais Europos Komisijai (EK) paskelbus kasmet sudaromo Skaitmeninės visuomenės indekso DESI rezultatus, Lietuva pagal skaitmeninių technologijų integraciją versle užima aukštą 9-ą vietą tarp 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių. Aukštus Lietuvos DESI indekso rodiklius lemia tiek verslo, tiek valstybės ir ES struktūrinių fondų parama į informacinių technologijų (IT) sektorių ir informacinės visuomenės plėtrą.

Šiuo metu parke savo veiklą vysto 23 įmonės, iš kurių 75 proc. – jaunos ir sparčiai augančios.<br>Organizatorių nuotr.
Šiuo metu parke savo veiklą vysto 23 įmonės, iš kurių 75 proc. – jaunos ir sparčiai augančios.<br>Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

May 18, 2015, 11:04 AM, atnaujinta Nov 28, 2017, 5:54 AM

Lietuvoje skaitmeninės visuomenės augimą skatina veikiantys mokslo ir technologijų parkai, kurių pagrindinis tikslas yra didinti regiono ar tam tikros teritorijos konkurencingumą, organizuojant žinių ir technologijų perdavimą įmonėms ir aktyviai skatinant naujų, inovatyvių kompanijų kūrimąsi. Prieš mažiau nei dvejus metus Vilniuje oficialiai atidarytas Visorių informacinių technologijų parkas (Parkas), kuriame projekto įgyvendinimo metu buvo sukurta Parko plėtrai reikalinga infrastruktūra: įrengti lauko inžineriniai tinklai („plyno lauko“ investicijos), atlikti pastato statybos ir įrengimo darbai, įrengtos biurų, verslo inkubatoriaus, konferencijų salės ir pasitarimų kambarių patalpos.

Parko plėtrai ir infrastruktūrai įrengti buvo panaudota daugiau kaip 6,2 mln. eurų ES paramos pagal Ūkio ministerijos (ŪM) administruojamą priemonę „Inogeb LT-2“. Iš viso pagal šią priemonę, įgyvendinama 10 projektų, kuriem skirta daugiau nei 32 mln. eurų ES paramos. Lietuvišku Silicio slėniu tapti pretenduojantis Parkas taip pat pritraukė rekordines privačias investicijas, kurios siekia beveik 290 mln. eurų. Minėtas lėšas skyrė trys sparčiai augančios ir į technologijas investuojančios lietuviškos kilmės bendrovės: UAB „BOD Group“, UAB „Biotechpharma“ ir UAB „Viltechmeda“ (MOOG).

Kur susitinka subrendusios ir sparčiai augančios įmonės

Matant plačias verslo galimybes, tačiau stokojant infrastruktūros šiai veiklai, gimė idėja įkurti viešąją įstaigą, kuri šiuo metu yra žinoma kaip Visorių informacinių technologijų parkas. Visoriuose įsikūrusio Parko idėją padėjo subrandinti įmonių, kurias įsteigė Visoriuose esančio Matematikos ir informatikos instituto darbuotojai, augimas. Viskas prasidėjo prieš gerus dvidešimt metų nuo keleto mokslininkų iniciatyvos. Šiandien jų įkurtose įmonėse „Baltic Amadeus“ ir VTeX dirba daugiau nei 300 specialistų. Išliko glaudūs ryšiai su Matematikos ir informatikos institutu, buvo vykdomi bendri projektai, tačiau nebuvo vietos verslo plėtrai.

Planuojant verslo bendruomenės plėtrą, Parke buvo nuspręsta įgyvendinti tris svarbiausius uždavinius: sukurti naują infrastruktūrą, skirtą technologiniam verslo vystymuisi, skatinti verslo ir mokslo bendrus projektus bei pritraukti verslo investicijas.

Pasinaudojus ŪM administruojama ES struktūrinių fondų parama įgyvendintas projektas „IKT ir BIO technologijų parkų ir įmonių „plyno lauko“ investicijų teritorijos inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimas bei IKT verslo inkubatoriaus ir technologijų centro statyba ir įrengimas“, kurio metu buvo įrengti inžineriniai tinklai ir paruošta teritorija privataus verslo investicijoms Visoriuose. Pastatytas technologijų parko pastatas ir jame įrengtas verslo inkubatorius, kuriame gali kurtis farmacijos technologijų ir IT įmonės, kurios investuoja į darbuotojus, o ne į infrastruktūros kūrimą.

„Sukurdami infrastruktūrą ir nutiesdami kelius, šalia pastatėme ir pastatą, skirtą informacinių technologijų įmonėms įsikurti. Tačiau mūsų Parko išskirtinumas visoje Lietuvoje yra toks, jog įrengėme teritoriją toms įmonėms, kurios nori investuoti, statyti pastatus, laboratorijas. Visi kiti parkai Lietuvoje įmones pritraukia leisdami jiems nuomotis patalpas. Mūsų strategija šiuo atveju buvo kitokia“, − apie veiklos pradžią kalbėjo Parko direktorius Saulius Arelis.

Laimė patekti į Parką nusišypso ne kiekvienam

Šiuo metu Parko pastate yra įsikūrusios 22 įmonės, kuriose dirba apie 500 darbuotojų. Dar tiek pat naujų darbo vietų kuria Visoriuose investavusios kompanijos. Nors Parko patalpos šiuo metu užpildytos 100 proc., galimybė dirbti šalia akademinės bendruomenės vilioja ne vieną įmonę. Šiuo metu reguliariai gaunamos naujos užklausos dėl galimybių tapti Parko nariu.

„Priimdami naują įmonę į savo „šeimą“ visada pasižiūrime jos profilį ir atrenkame tokias įmones, kurios turi technologinio vystymosi potencialą. Tikimės, kad jos savo laiku turės projektų su akademine bendruomene“, − apie vieną iš atrankos kriterijų kalbėjo Saulius Arelis.

Viena iš priežasčių, kodėl savo veiklą parkuose nori vystyti jaunos, pirmuosius žingsnius verslo pasaulyje žengiančios įmonės, arba spartuoliai − tai konsultacijos, mokymai ir įvairūs renginiai, skirti kvalifikacijai kelti ir verslo įgūdžiams ugdyti. Pasak Parko vadovo, administracijos darbuotojai teikdami konsultacijas suteikia informacijos apie naujų ir inovatyvių produktų kūrimą ir prototipavimą.

„Mes padedame įmonei suformuoti naujo produkto idėją, tačiau jeigu toks produktas vienai įmonei kurti yra per daug rizikingas arba reikalauja per didelių vidinių resursų, tada tokios idėjos įgyvendinimui mes dažniausiai surenkame studentų komandą (3-4 žmonių) ir per 4 mėnesius kartu bandome iš verslo idėjos padaryti verslo konceptą, demo versiją arba prototipą“, − teigia Saulius Arelis. Visoriuose įsikūręs Parkas šiuo metu yra vienintelis Lietuvoje, kuris metodiškai ir sistemingai į naujų produktų kūrimą visada įtraukia akademinę bendruomenę. Nuo Parko veiklos pradžios, bendradarbiaujant mokslo ir verslo atstovams, išvystyta daugiau nei 70 projektų, kurių metu sukurti realūs produktai. Taip pat nemažai atvejų, kuomet įmonės įdarbina prie tokių projektų dirbusius studentus, pamačiusios jų potencialą.

Darbuotojai „auginami“ nuo praktikos

Šiuo metu savo veiklą Parke vysto tiek brandžios įmonės, tokios kaip „VteX“, „TEV“, „Baltic-Amadeus“, tiek ir pirmuosius veiklos metus skaičiuojančios, tačiau perspektyvios ir kuriančios savo „sėkmės istorijas“ – „ART21“, „AppCamp, „Evana Technologies“. Pastaroji savo veiklą vykdo inžinerinių mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos bei puslaidininkių gamybos mašinų srityje. „Įkūrėme laboratoriją ir įsigijome įrangą, reikalingą vykdyti tyrimus ir vystyti safyro ir silicio karbido raižymo technologijas, kurios reikalingos puslaidininkių gamybos procesuose. Būtent šios medžiagos yra vienos kiečiausių bei pasižymi savybėmis, artimomis deimantui“, − pasakoja įmonės vadovas Egidijus Vanagas.

Lazerinių sistemų kūrimo ir bandymų laboratorija įkurta pasinaudojus ES struktūrinių fondų parama. Projekto „UAB Evana Technologies lazerinių sistemų kūrimo ir bandymų laboratorijos įkūrimas“ įgyvendinimui skirta daugiau nei 240 tūkst. eurų paramos. Pasak įmonės vadovo, be paramos tokios laboratorijos įrengimas būtų sunkiai įmanomas. „Mūsų tyrimai yra labai brangūs, imlūs žinioms ir įgūdžiams, kurių negalima įgyti be realių prietaisų, tyrimų ir tikslingo darbo.

Savo technologijomis ir gautais rezultatais konkuruojame su didžiausiais ir stipriausiais pasaulyje technologijų ir gamybos priemonių tiekėjais. Tikimės juos „nugalėti“ ir įsisprausti į šią, ypač pelningą, rinką. Tada ketiname žengti sekantį žingsnį lazerinių technologijų srityje, t.y. nuo lazerių gamybos iki konkrečių technologijų ir jų komercializavimo“, − pasakojo jis.

Parką savo veiklos vystymuisi UAB „Evana Technologies“ pasirinko neatsitiktinai. Įmonės vadovo teigimu, įsikurti Visoriuose viliojo ne tik ekonominiai veiksniai (palanki patalpų nuomos kaina), geografinė padėtis, bet ir Parko kolektyvo teikiamos konsultacijos aktualiais verslo klausimais, taip pat įvairūs motyvaciniai renginiai, kurie padeda siekti užsibrėžtų tikslų.

Šiuo metu įmonėje dirba keturi darbuotojai − studentai, kurie mokosi praktiškai taikyti įgytas žinias universitete, susipažįsta su įmonės veiklos sfera, darbais, problemomis, jų sprendimų būdais, realiu darbu laboratorijoje. „Jau esame paruošę savo įmonei kvalifikuotus darbuotojus, kurie gali atlikti reikalingus darbus, taip pat pas mus vietoje parengti universitetinių studijų kursinius bei diplominius darbus“, − apie darbuotojų atsiradimą įmonėje kalbėjo jos vadovas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.