Jiems sužibo viltis, kad Berlyno reikalavimai tranzitu per šalį važiuojantiems vairuotojams mokėti minimalią vokišką algą, tai yra – 8,5 euro per valandą ir pildyti vokiškai darbo apskaitos dokumentus nebus taikomi.
„Mes tai vadiname neoprotekcionizmu, kai mums sudaromos administracinės kliūtys tam, kad negalėtume laisvai judėti Europos Sąjungoje, o Vokietijos vežėjai įgytų pranašumą prieš mus“, – sako Julius Misiūnas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos viceprezidentas.
Neseniai Lietuvos vežėjų įmonių atstovai protestavo prie Vokietijos bei kai kurių kitų ES šalių ambasadų Vilniuje.
Anot J.Misiūno, Vokietija reikalauja iš anksto pranešti jos institucijoms vokiečių kalba apie vežėjų veiklos vykdymą, pateikti darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos duomenis.
„Vokiškai užpildytus dokumentus įmonės verčiamos saugoti ir Vokietijos muitinei pareikalavus bet kada pateikti. Radus pažeidimų būtų taikomos neadekvačios baudos – nuo 30 tūkst. eurų iki 500 tūkst. eurų.“, – teigia J. Misiūnas.
Dėl Vokietijos reikalavimų dar sausį į Europos Komisiją kreipėsi Lietuva ir dar kelios šalys, per porą mėnesių ši šalis turės pateikti oficialius paaiškinimus. Pasak J.Misiūno, kiek kitokių protekcionistinių priemonių prieš Rytų Europos vežėjus ėmėsi Belgija ir Prancūzija, reikalaudamos, kad vilkikų vairuotojai nakvotų tik viešbučiuose.
Tai esą smarkiai apsunkintų vežėjų darbą, nes motelių ir viešbučių infrastruktūra nėra pritaikyta sunkiasvorio transporto aptarnavimui.
Primename, kad gegužės 19 dieną Europos Komisija nusprendė pradėti pažeidimo procedūrą prieš Vokietiją dėl pastarosios sprendimo reikalauti, kad jos teritoriją kertantiems užsienio šalių vairuotojams būtų mokama Vokietijos įstatymais nustatyta minimali alga.
Pasak europarlamentaro Bronio Ropės, nors tai puiki žinia Lietuvos vežėjams, bet ji dar nereiškia, kad Komisijai priėmus Lietuvos vežėjus tenkinantį sprendimą, ateityje neturėtume kalbėti apie laipsnišką atlyginimų didinimą.
B. Ropė ir keletas kitų Europos Parlamento narių dar sausio mėnesį paprašė Europos Komisijos išsiaiškinti, ar toks vienašališkas Vokietijos sprendimas neprieštarauja pamatiniams Europos Sąjungos principams, vienas kurių yra laisvė teikti paslaugas visoje ES teritorijoje.
Vokietijos sprendimas tokiu atveju sukurtų konkurencinį pranašumą jos bei kitų turtingesniųjų šalių transporto įmonėms, o daugeliui Lietuvos įmonių dėl išaugusių kaštų tektų pasitraukti iš rinkos arba netgi bankrutuoti.
„Atlikusi išsamią šios šalies teisinės bazės analizę bei surengusi konsultacijas su oficialiomis jos institucijomis, Komisija Vokietijai išsiuntė Formalųjį įspėjimą. Tai yra pirmas pažeidimo procedūros etapas“, – teigiama Komisijos išplatintame pranešime spaudai.
Pasak parlamento nario Bronio Ropės, transporto paslaugų tema yra aktuali ne vien Lietuvai bet ir kitoms, skurdesnėms ES valstybėms narėms – Bulgarijai, Latvijai, Lenkijai, Portugalijai, Rumunijai bei Vengrijai. Vien Lietuvos kelių transporto sektoriuje dirba daugiau nei 80 tūkstančių darbuotojų.
„Lietuvos vežėjai šiuo metu kenčia dėl Rusijos embargo, todėl orientavo savo pervežimus iš Rytų į Vakarus. Spaudimas didinti algas turi būti, tačiau kur kas labiau subalansuotas, nepažeidžiant sąžiningos konkurencijos sąlygų ir protingumo kriterijų.
Todėl vakarykštis Komisijos sprendimas yra sveikintinas, tačiau būtina ieškoti būdų kaip sumažinti milžiniškus pajamų skirtumus Europoje. Galbūt net įvedamas minimalus dydis visose Europos Sąjungos šalyse“, – sako Bronis Ropė.
Panašaus Komisijos sprendimo laukiama ir dar dėl vieno neseniai įvesto ir nuo metų vidurio turinčio įsigalioti Belgijos ir Prancūzijos reikalavimo jų teritoriją kertantiems sunkvežimių vairuotojams nakvoti viešbučiuose.
