Oro linijų bendrovė praneša, kad daliai keleivių jau rastas sprendimas bendradarbiaujant su Latvijos oro linijų bendrove „airBaltic“, dėl likusios dalies skrydžių dar tariamasi.
„Air Lituanica“ praneša, kad susitarusi su „airBaltic“, iškart atsiskaitė su partneriu, tad keleivių pervežimas per ateinančias aštuonias dienas yra garantuotas.
Gegužės 22 d. „Air Lituanica“ įvykdys paskutinius skrydžius į ir iš Amsterdamo, Paryžiaus ir Talino.
„Air Lituanica“ susitarė su oro linijų bendrove „airBaltic“, kad gegužės 22-29 dienomis visi „Air Lituanica“ keleiviai būtų perkeliami į šios aviakompanijos skrydžius. Aštuonias dienas „airBaltic“ skraidins keleivius visais „Air Lituanica“ maršrutais: į ir iš Amsterdamo, Briuselio, Prahos, Miuncheno, Berlyno, Paryžiaus, Bilundo, Prahos, Stokholmo ir Talino.
Jei gegužės 22-ąją oro linijų bendrovė iki pusiaudienio dar skraidino keleivius, tai nuo gegužės 23 d. visi „Air Lituanica“ skrydžiai yra atšaukti.
Pateikė 8 dienų keleivių sąrašus
„Air Lituanica“ pateikė „airBaltic“ ateinančių 8 dienų keleivių sąrašus – visiems jiems bus išrašomi nauji skrydžių bilietai su persėdimu Rygoje. Amsterdamo reisas gali būti vykdomas ir tiesioginiu reisu iš Vilniaus. „airBaltic“ arba „Air Lituanica“ klientų aptarnavimo centrai šiems keleiviams persiųs naujus skrydžio bilietus bilieto rezervacijoje nurodytais kontaktais. Jeigu keleiviams parinktos artimiausios skrydžių datos netiks, jie galės atsisakyti skristi ir paprašyti pinigų už bilietus grąžinimo. Visi skrydžių keitimai bus vykdomi be jokių papildomų išlaidų keleiviams. Su visais nukentėjusiais keleiviais bus atsiskaitoma taip, kaip numato Europos Bendrijos Reglamentas Nr. 261/2004 ir Monrealio Konvencija – neradus kito tinkamo maršruto, bus grąžinami visi sumokėti pinigai už bilietus. UAB „Start Vilnius“ yra įsipareigojęs užtikrinti atsiskaitymą su keleiviais.
Ateinančias kelias dienas „Air Lituanica“ dar tarsis su „airBaltic“ ir ieškos finansinių galimybių, kad ir keleiviai, kurių skrydžiai buvo suplanuoti po gegužės 30 d., būtų perkelti į „airBaltic“ skrydžius. Aiški informacija turėtų būti žinoma šeštadienį-sekmadienį, vėliausiai – pirmadienį.
Kur kreiptis keleiviams?
Keleiviai dėl neįvykusio skrydžio turi kreiptis į tą įstaigą – pardavėją, iš kurio bilietas buvo pirktas, t. y. kelionių agentūrą, bilietų platinimo sistemos administratorių ir pan. Keleiviai, kurie pirko bilietus „Air Lituanica“ interneto svetainėje, gali iškart užpildyti pinigų grąžinimo formą, esančią www.airlituanica.com, arba rašyti laišką el. paštu fly@airlituanica.com. Keleiviai, kurie pirkdami bilietus atsiskaitė kreditinėmis kortelėmis, turi pirkinių draudimą, todėl gali iškart kreiptis į banką dėl pinigų už bilietus grąžinimo.
„Air Lituanica“ bilietai buvo pardavinėjami aviacinės vasaros skrydžių tvarkaraščiui, t. y. iki paskutinio spalio sekmadienio. Pirminiu skaičiavimu yra nupirkta bilietų už 2,2 mln. eurų, buvo parduota virš 27 tūkst. skrydžių, t. y. bilietų į vieną pusę.
Dėl didelio keleivių srauto, „Air Lituanica“ Klientų aptarnavimo centras bus labai užimtas, tad visiems keleiviams rekomenduojame pirmiausia susipažinti su informacija „Air Lituanica“ interneto svetainėje ir toliau imtis veiksmų pagal pateiktą informaciją. Su „Air Lituanica“ Klientų aptarnavimo centru bus galima susisiekti nuo 9 val. iki 18 val. el. paštu fly@airlituanica.com ir telefonu +370 700 40444.
„Latvija, Lietuva ir Estija – mūsų namų rinka. Joje konsoliduosime ir stiprinsime savo paslaugas pasiūlydami daugiau tiesioginių skrydžių“, – teigė „airBaltic“ vadovas Martinas Gaussas.
Anot jo, šiandienos įvykis Vilniuje – stiprus signalas, kad trys Baltijos šalys turėtų turėti bendrą požiūrį į aviaciją.
Vilniaus oro uostas skelbia, jog visiems, kam kils klausimų, stengsis į juos atsakyti. Esant reikalui skambinkite informacijos telefonu +370 612 44442.
Pradėjo skraidyti 2013-ųjų viduryje
Remiantis paskutinių mėnesių finansinėmis ataskaitomis, šiuo metu trumpalaikių paskolų oro linijų bendrovė už 4 mln. eurų. Trumpalaikės finansinės skolos liko „Vilniaus šilumos tinklams“, „Šiaulių bankui“, „Novelui“.
Per 2012- 2013 m. oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ patyrė apie 5,3 mln. eurų grynojo nuostolio. Iš veiklos buvo uždirbta 6,76 mln. eurų.
Kaip skelbia įmonė, remiantis verslo planu pirmuosius kelerius metus nuostolis buvo suplanuotas. Nuostolis susidarė dėl pradinių investicijų į naujo orlaivio tipo – „Embraer E-Jet“ – įvedimą į Lietuvos registrą, įgulų paruošimą, išlaidų pardavimo kanalų plėtojimui ir operacinės veiklos nuostolio, kuris taip pat buvo planuotas.
2014 m. bendrovės finansinė ataskaita dar nėra audituota ir patvirtinta, tačiau skaičiuojama, kad bendrovės pajamos iš veiklos, vykdytos 2014 m., sudarė apie 14,6 mln. eurų. Per 2014 m. „Air Lituanica“ patyrė 10,28 mln. eurų grynojo nuostolio. Įmonės atstovai tokius skaičius aiškina sparčia skrydžių plėtra ir tuo, kad įmonės veiklos atstatymas po bendradarbiavimo sutarties su „Estonian Air“ nutraukimo reikalavo daug investicijų.
2013 m. įstatinis kapitalas buvo 2,87 mln. eurų, 2014 m. buvo didinamas 5,69 mln. eurų, per 2015 m. pirmus 4 mėnesius įstatinis kapitalas padidintas 6,24 mln. eurais.
Pagal patvirtintą valdybos verslo planą ir išorės ekspertų „Lufthansa Consulting“ analizę numatytas investicijų poreikis 2015 metams buvo apie 10 mln. eurų, t. y. 27 tūkst. eurų per dieną.
Suplanuotai kompanijos veiklai vykdyti per savaitę reikėjo apie 630 tūkst. eurų, bilietų buvo parduodama už 450 tūkst. eurų, apie 180 tūkst. eurų per savaitę reikėjo papildomų lėšų.
Šios savaitės pradžioje buvo pasirodę žinių, jog „Air Lituanica“ derasi su „airBaltic“ dėl skrydžių pardavimo. Tuomet tiek bendrovės atstovai, tiek Vilniaus savivaldybė detalesnių komentarų apie tai nepateikė.
Prekiauti „Air Lituanica“ bilietais pradėta 2013 m. birželio 6 d. Pirmasis skrydis įvyko birželio 30 d., tąsyk skrista į Briuselį. Per veiklos laikotarpį bendrovė pervežė beveik 260 tūkst. keleivių.
Ankstesnė Vilniaus valdžia bandė gelbėti oro bendrovę, prašydama Vyriausybės finansinės ar kitokios paramos, taip pat ieškant strateginio investuotojo. Miestas įmonei neseniai skyrė 6,872 mln. eurų, tačiau būtinų dar 5 mln. eurų naujoji miesto valdžia neketino skirti.
2012 metais, tuometinio mero Artūro Zuoko iniciatyva įkūrus oro bendrovę, tikėtasi, kad 49 proc. jos akcijų įsigis strateginis investuotojas, kurio nepavyko rasti. Savivaldybė turėjo valdyti 34 proc., o 17 proc. akcijų – Lietuvos investuotojai.
„Start Vilnius“ kontroliuojama bendrovė „Air Vilnius Group“ dabar valdo 68,73 proc. Dar 30,51 proc. akcijų priklauso daugiau nei 40 fizinių ir juridinių asmenų vienijančiai bendrovei „Air Lituanica Club“, 0,76 proc. – Lietuvos pašto antrinei įmonei „Baltic Post“.
