Yra kitokia Rusnė. Su sustabarėjusiomis statybomis, keletu nerenovuotų daugiabučių, atliekų kvapą skleidžiančiais užkaboriais ar kojas į Nemuną sumerkusiais laiko nestokojančiais vietos žvejais.
Rusnėje verta pabraidžioti gerai dar neišmintais takais, vedančiais palei Nemuną link pasienio – pro neišpuoselėtų namų užnugarį.
Rusnėje Nemunas išsižioja į dvi upes. Ties ta vieta yra įbestas ir Lietuvos – Rusijos Kaliningrado srities sieną ženklinantis stulpas: siena tarp ES ir Rusijos driekiasi kairiąja Nemuno vaga – Skirvytės upe, dešinėje palikdama vandenį plūsti Atmatos upe.
Čia, dviejų politinių sistemų sandūroje, baigiasi vienas pasaulis ir prasideda kitas. Bet žmonės lieka žmonėmis, ir kitame krante triukšmingai poilsiaujantys rusai mielai gano akis Lietuvos pusėje, kur, besifotografuodamos ties „obelisku“, staiposi raudonlūpės lietuvaitės.
Maitina žūklė ir turistai
Kaip, be žūklės ir rūkomos žuvies dūmo, Rusnės gyventojai užsidirba pragyvenimui? Pasak Šilutės turizmo informacijos centro direktorės Rasos Kmitienės, vieni jų važiuoja dirbti į Šilutę, iki kurios nuo Rusnės miestelio – vos 8 kilometrai, kiti traukia į Klaipėdą, sukardami į vieną pusę apie 50 kilometrų kelio.
Pramonės Rusnėje nėra jokios, bet žmonės badu nemiršta. Vieni verčiasi individualia veikla, kiti dirba žemės ūkio bendrovėje. Dalis prisiduria ir iš turizmo. O šių paslaugų pasiūla – nemenka. Rusnės saloje yra apie dvi dešimtis įvairaus lygio kaimo turizmo sodybų.
Ne tik plaukioja
Įmonės vis gausiau organizuoja savo renginius, kuriems vietą išrenka Rusnės kaimo turizmo sodybose, o pramogai užsisako kurį nors iš Nemuno delta poilsiautojus plukdančių laivų.
Tokias paslaugas pamary teikia apie 20 laivininkų, iš kurių ketvirtadalis – didieji, per 50 žmonių talpinantys laivai. Valandos, praleistos ant vandens įkainis sukasi apie 75 eurus.
Pasak R.Kmitienės, poilsiautojai mielai įsikabina ir į siūlomas pramogas, pavyzdžiui, pernai jie zujo po Rusnę, žaisdami vos ne orientacinio sporto žaidimą „Vėtrungių kelias“ – pagal parengtą maršrutą lankė įspūdingiausias salos vietas bei atliko jose paskirtas užduotis.
Šiemet „Vėtrungių kelias“ startuos birželio 26-ąją, ir tęsis visą vasarą.
Lietuviai lenkia vokiečius
Pernykštį poilsio sezoną turistų srautai persiskirstė, ir svarstyklės pagaliau ėmė krypti vietos turizmo pusėn.
„Pernai pirmą kartą po daugybės metų lietuviai pralenkė užsieniečius. Ir ne todėl, kad būtų sumažėję vokiečių, kurie negali gyventi be Mažosios Lietuvos. Juos čia tebevilioja „nostalginis turizmas“. Bet politikos čia jokios nėra. Tiesiog pastaruoju metu smarkiai padaugėjo po Lietuvą keliaujančių mūsiškių.
Šiemet išliko ta pati tendencija – lietuviai pradėjo domėtis ir grožėtis savo šalimi“, – sakė R.Kmitienė.
Vokiečiai į Šilutės kraštą vis dar traukia ieškoti savo šaknų, o senesnius jyuos keičia jaunesnės giminių kartos.
„Tad gidams tenka gerai žinoti ir senuosius kaimų pavadinimus, ir kur jie buvo išsidėstę. Neretai prireikia ir Šilutėje esančio muziejaus darbuotojų pagalbos“, – sakė pašnekovė.
Pernai rudenį, uždarydami sezoną, Šilutės rajono turizmo srities verslininkai suskaičiavo, kad „lietuviškas“ derlius pranoko lūkesčius.
Vien Šilutės turizmo informacijos centre per vasarą suteikė informacijos paslaugų per 7 tūkst. klientų.
