Ūkininkai matuojasi verslininkų kostiumus

Ūkininkas rymo prie kompiuterio kabinete, o išmanusis traktorius vienas sukiojasi po lauką, versdamas vagas? Visa tai – jau egzistuoja, nors Lietuvos ūkininkai tenkinasi šiek tiek kuklesne žemės ūkio technika. Tokia, kurioje jau yra įdiegtos tikslaus ūkininkavimo sistemos, užtikrinančios, kad sėjimo, tręšimo ar purškimo darbai būtų atliekami kelių centimetrų tikslumu. Jos suteikia galimybę stebėti mašinos darbą realiuoju laiku, prognozuoti jo trukmę ir kontroliuoti degalų sąnaudas.

Pernai ūkininkai nusipirko itin nedaug naujų traktorių – vos apie 1,2 tūkst.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pernai ūkininkai nusipirko itin nedaug naujų traktorių – vos apie 1,2 tūkst.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pernai ūkininkai nusipirko itin nedaug naujų traktorių – vos apie 1,2 tūkst.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pernai ūkininkai nusipirko itin nedaug naujų traktorių – vos apie 1,2 tūkst.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kuklokam traktorių pardavimui daugiausia įtakos pernai turėjo ištuštėjęs ES paramos krepšys bei geopolitinė įtampa.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kuklokam traktorių pardavimui daugiausia įtakos pernai turėjo ištuštėjęs ES paramos krepšys bei geopolitinė įtampa.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

lrytas.lt

Jun 3, 2015, 5:57 PM, atnaujinta Nov 24, 2017, 3:24 PM

Renkasi ne tik pagal kainą

Lietuvos ūkininkai, pamaitinti ES paramos, ne tik modernizavo ūkio įrangą, bet ir išmoko rengti verslo planus bei skaičiuoti. Tai pakeitė ir jų požiūrį į ūkininkavimą. Dabar tai – verslas, kurio sėkmė priklauso nuo darbo efektyvumo, įdėtų investicijų grąžos.

Tokias tendencijas įžvelgia žemės ūkio technika prekiaujančios įmonės. Nors kaina bei ES parama ir toliau yra vieni svarbiausių dalykų renkantis techniką, ūkininkai jau vertina traktorių našumą, apskaičiuoja naudą, kurią gali duoti investicijos.

Parama paskatino ūkininkus rengti kokybiškus verslo planus, ataskaitas – išmokė verslo. Tai reiškia, kad plėtodami ūkį verslininkai gali gerai apgalvoti, kokio traktoriaus jiems reikia, apskaičiuoti, kaip jis atsipirks, kokios duos naudos. Tada galima pasvarstyti, ar verta laukti paramos, ar geriau naudotis finansinėmis bankų paslaugomis“, – aiškino bendrovės „Biržų žemtiekimas“ produktų vadovas Dainius Šišlavas.

Ūkininkai vertina naudą

Ūkininkų požiūris keičiasi. Ūkyje svarbu ne tik nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Čia labai svarbu laiku ir tiksliai atlikti numatytus darbus, nes kitaip gamta niekais gali paversti visas pastangas ir investicijas.

„Nuo to, ar laiku bus atlikti technologiniai procesai, pradedant dirvos paruošimu sėjai ir baigiant derliaus nuėmimu, labai priklauso derliaus kokybė ir būsimos pajamos.

Neturėtų stebinti, kad traktoriaus intensyviausios eksploatacijos etapas šiuolaikiniame ūkyje trunka 7–10 metų. Po to, norint išvengti rizikos dėl mašinos gedimų, ja atliekami mažesnės apkrovos darbai arba ji tiesiog parduodama.

Dar viena priežastis, raginanti pagrindinius ūkio traktorius keisti naujais, tai juose įdiegtos tikslaus ūkininkavimo sistemos. Jos padeda užtikrinti, kad tam tikri darbai – sėjimo, tręšimo, purškimo – būtų atliekami kelių centimetrų tikslumu. Taip pat jos suteikia galimybę stebėti mašinos darbą realiuoju laiku, prognozuoti trukmę ir kontroliuoti degalų sąnaudas. Tai dideli privalumai, palyginti su senesnės kartos traktoriais“, – aiškino D. Šišlavas.

Į traktorių arklio galias taip pat atsižvelgiama ne norint pasipuikuoti prieš kaimyną. Galingesni traktoriai gali patempti platesnius padargus, o tai reiškia, kad tam pačiam laukui apdirbti sugaištama mažiau laiko. Patys galingiausi vikšriniai traktoriai per dieną sėjai gali paruošti iki 120 hektarų plotą.

Mažiems ūkiams – maži traktoriai

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2014 metais Lietuvoje buvo įregistruotas 5801 traktorius, iš jų 22 proc. buvo nauji.

Didžiajam traktorių gamintojų penketui („John Deere“, CNH, AGCO, „Claas“, SDF) teko per 400 registruotų mašinų.

Vidutiniškai pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje kasmet įregistruojama 1600 naujų traktorių, o kai kuriais metais jų skaičius perkopia 2000.

Pernai naujų traktorių įregistruota rekordiškai mažai. Tai lėmė ir pasibaigęs ES paramos laikotarpis, ir neapibrėžtumas dėl geopolitinės padėties bei Rusijos ir Ukrainos konfliktas.

Dažniausiai Lietuvoje registruojamų traktorių variklio galingumas iki 100 AG. Jie sudaro 82 procentus visų įregistruotų žemės ūkio mašinų. Tai suprantama, kadangi keturi iš penkių registruotų ūkių Lietuvoje dirba iki 10 hektarų žemės. Vos 0,3 proc. ūkių dirba nuo 100 iki 500 hektarų, o 15 ūkių turi daugiau negu 500 hektarų.

Įvaizdis keičiasi

Šių metų pradžioje buvo gerokai padidėjusi nebrangių ir ne itin galingų universalių traktorių paklausa. Tai lėmė ES paramos jauniesiems ūkininkams programa. Pradedančių ūkininkų valdos paprastai būna nedidelės ir universalaus nedidelio galingumo traktoriaus joms apdirbti užtenka.

Pasak bendrovės „Dotnuvos projektai“ generalinio direktoriaus Edgaro Plauškos, Lietuvoje keičiasi požiūris į ūkininkavimą ir ūkininkus.

„Vis dar yra įsivaizduojančių, kad ūkininkas apdriskusiu megztuku braidžioja po purvą ir vairuoja seną traktorių su cigarete dantyse. Kai žmonės pamato, kaip ūkiai ir traktoriai atrodo dabar, požiūris ima keistis. Tai brangūs dalykai, reikia mokėti su jais elgtis, reikia mokėti skaičiuoti, turėti verslininko gyslelę“, – pasakojo E. Plauška.

Paprastai naujus traktorius, ir ne po vieną, įsigyja didesnės žemės ūkio bendrovės, valdančios daugiau negu 200 hektarų žemės ir kurioms ūkininkavimas yra pelninga veikla. Joms efektyvumas yra labai svarbus veiksnys – laukus apdirbti reikia greitai, kokybiškai ir laiku.

„Jauni žemės ūkio mokslus baigę specialistai pradeda ūkininkauti jau turėdami kitokį požiūrį. Jie išmano naujausią techniką ir technologijas, tačiau patys tikriausiai nesėdi prie traktoriaus vairo, o imasi šios veiklos, nes gali užsidirbti. Modernėti padėjo ir ES parama, nes daugelis ūkininkų įsigijo šiuolaikiškos technikos“, – sakė E. Plauška.

Žiūri kaip į verslą

Šiuolaikinių traktorių kainos gali priblokšti nedaug apie žemės ūkį teišmanančius žmones. „Dotnuvos projektai“ pernai pardavė galingiausią traktorių Lietuvoje. Jo galia viršijo 550 AG, o kaina siekė 1 milijoną litų (290 tūkst. eurų).

Mažiausio galingumo – iki 100 AG – traktorių kaina yra 25–30 tūkst. eurų.

Galingesni – 150–170 AG – traktoriai kainuoja dvigubai brangiau – apie 60 tūkst. eurų.

230–300 AG traktorių galima įsigyti už maždaug 100 tūkst. eurų.

O pačių galingiausių – 500 AG – žemės ūkio mašinų kainos gali viršyti 300 tūkst. eurų. Ir tokių traktorių jau yra įsigiję Lietuvos ūkininkai. 

„Pastaraisiais metais Lietuvos ūkiai gerokai pasikeitė. Įsigyti galingos technikos ateina žmonės, kurie turi aiškius verslo planus, tiksliai žino, ko nori ir kada tai atsipirks. Tai ne stereotipiniai ūkininkai, o verslininkai, valdantys didelius ūkius, kuriantys darbo vietas ir keliantys pasitikėjimą. Žinome, kad ši technika bus naudojama pridėtinei vertei kurti“, – sakė SEB banko Lizingo departamento vadovas Saulius Mickus.

SEB bankas pernai žemės ūkio sektoriaus bendrovėms suteikė 81 mln. eurų kreditų ir lizingo paslaugų. Iš jų 11 mln. eurų suteikta lizingu įsigyti žemės ūkio technikos. Pastebima, kad ūkininkai įsigyja vis daugiau modernesnės, galingesnės technikos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.