Rusijos rinkai skirtu „Svalia“ prekės ženklu paženklinto fermentinio sūrio bei kitų pieno produktų yra „Aibės“ tinklui priklausančiose parduotuvėse. Baristos „Vero Cafe“ tinklo kavinėse taip pat verda pienišką – latte ar capuccino kavą iš „Svalia“ pieno.
Ar prekybininkai ir kavinės pieno perdirbėjams padeda ištuštinti Rusijos rinkai skirtų gaminių sandėlius? Ir išparduoda nuo praėjusios vasaros juose užsigulėjusius ilgo galiojimo gaminius?
Rusijos rinkai skirtus pieno produktus „Svalia“ prekės ženklu ženklino įmonė „Pieno žvaigždės“. Pasak jos atstovo Audriaus Statulevičiaus, Rusijos embargas šiuo atveju – niekuo dėtas.
„Tiesiog įmonė dalį tokių gaminių skirdavo ir mūsų šalies parduotuvėms“, – sakė A.Statulevičius.
Talkina verslo partneriams
Anksčiau pieno putą latte kavai plakę iš „Mū“ pieno, kuris galioja daug ilgiau, nei įprastinis, nes yra apdorotas ultra aukštoje temperatūroje, šiuo metu „Vero Cafe“ baristos pieno putą suplaka iš tuo pačiu būdu pagaminto pieno „Svalia“.
„Ne, šis pienas neturėjo pasiekti Rusijos. Mūsų kavinių tinklas padeda šiai pieno perdirbimo įmonei sunaudoti pakuotes, kurių buvo prispausdinta dar iki Rusijos embargo.
Tiesiog „Pieno žvaigždės“ yra vienas iš pagrindinių tiekėjų. Esame verslo partneriai ir turime pagelbėti vieni kitiems.
Per mėnesį iš šios įmonės tinklo kavinėms nuperkame per 20 tonų pieno. Tai maždaug tiek pakuočių, kiek telpa į aklinai prikrautą vilkiką“, – sakė „Vero Cafe“ kavinių tinklą valdančios bendrovės „Vero Coffee House“ vadovas Darius Vėželis.
Jo teigimu, „Vero Cafe“ tinklui perkamas tik lietuviškas pienas, nors jo litras ir yra maždaug 5-6 euro centais yra brangesnis, nei lenkiškas.
„Ne tik kavą patys skrudiname. Darėme ir įvairias pieno degustacijas. Įsitikinome, kad lietuviškas pienas daug tinkamesnis pieniškai kavai ruošti, nei importuotas, nes jo kokybė labai gera. Tuo tarpu kiti kavos išsinešti tinklai pirmenybę teikia kaimyninėje valstybėje pagamintiems pieno produktams“, – kalbėjo D.Vėželis.
Iš kur žaliava?
„Coffe Inn“ kavinės pieno putą capuccino kavai plaka iš Lenkijoje išpilstyto pieno.
„Kaip įrodysit, kad pienas, kurį išpilsto Lenkijos gamintojai, yra ne lietuviškas? O pienas „Mū“, manytumėt, pamelžtas Lietuvos ūkiuose?
Manytumėt, kad pienas „Margė“ tikrai yra lenkiškas, nors išpilstytas „Mlekpol“ kooperaytvo? Juk Lietuvos pieno perdirbimo įmonės atsigabena kone 60 proc. perdirbti skirto pieno iš kitų valstybių, kaip ir Lenkijos kooperatyvai prisiperka jo Lietuvoje“, – konkurentams pozicijų „pieno mūšyje“ nelinko užleisti „Coffe Inn“ tinko direktorius Vygantas Makselė.
Jo teigimu, galima ant pakuočių rašyti, kad pienas „pagamintas ES“ valstybėse, bet kavos skonis nuo to nepasikeistų.
„Esame kavos išsinešti tinklas, ir mums svarbiausia yra kava. Patys ją atsivežame, patys – skrudiname, patys visus procesus prižiūrime. Pienas tėra priedas prie kavos, kaip ir cukrus. Nėra svarbu, kur jis perdirbtas ir išpilstytas“, – kalbėjo V.Makselė.
Importo upė senka
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, per šių metų sausį-balandį Lietuvos pieno perdirbimo įmonės iš mūsų šalies pieno gamintojų supirko apie 402 tūkst. tonų pieno – maždaug 2,5 proc. daugiau, nei per tą patį laiką pernai.
2015 m. sausį – balandį iš kitų ES valstybių ūkių – Latvijos bei Estijos – mūsų šalies įmonės atsigabeno 103 tūkst. tonų pieno. Tai maždaug trečdaliu mažiau, nei per pirmuosius keturis 2014-ųjų mėnesius.
Iš Latvijos pieno importas sumažėjo kone 9 proc., iš Estijos – net 48 proc.
Per šių metų sausį-balandį Lietuvos pieno supirkėjai šią žaliavą eksportavo tik į Lenkiją. Iš viso kaimynams buvo parduota 34,2 tūkst. tonų pieno. Tai 17 proc. daugiau, nei per tą patį laiką pernai.
