Statistikos departamento duomenimis, 2014 m., palyginti su 2013 m., užsieniečių kelionių su nakvyne skaičius padidėjo 2,5 proc. (nuo 2 mln. 2013 m. iki 2,1 mln. 2014 m.), o vienadienių kelionių skaičius sumažėjo 3 proc. (nuo 3,3 mln. 2013 m. iki 3,2 mln. 2014 m.).
Užsienio keliautojų asmeninės kelionės su viena ir daugiau nakvynių sudarė 70,4 proc., o verslo kelionės – 29,6 proc. Asmeninių kelionių skaičius 2014 m., palyginti su 2013 m., padidėjo 1,2 proc., o verslo kelionių – 5,8 proc.
Daugiausia užsieniečių, atvykusių su nakvyne, 2014 m. buvo iš Baltarusijos (424,8 tūkst., arba 21 proc.), Rusijos (326,3 tūkst., arba 16 proc.), Latvijos (228,5 tūkst., arba 11 proc.), Vokietijos (174,2 tūkst., arba 8 proc.) ir Lenkijos (162 tūkst., arba 8 proc.).
Rusų srautas susitraukė – nuo 369,2 tūkst. 2013-aisiais iki 326,3 tūkst. pernai.
„Kritimo priežastys priklauso ne nuo mūsų“, – apie dėl geopolitinės įtampos ir kritusio rublio vertės sumažėjusius rusų srautus kalbėjo Valstybinio turizmo departamento (VTD) vadovė Jurgita Kazlauskienė.
Ji sakė, kad mažiau traukėsi rusų iš Sankt Peterburgo skaičius.
„Klausėme vienos agentūros vadovo, kiek sumažėjo šio miesto turistų, vykstančių į Lietuvą, jis sakė, kad vienas iš dešimties dėl geopolitinių priežasčių suabejoja dėl atostogų pas mus“, – kalbėjo J.Kazlauskienė.
Nemažai rusų pastaruoju metu mažiau naudojasi kelionių agentūrų paslaugomis: jie patys perka skrydžių bilietus, užsisako viešbučius per tarptautines rezervavimo sistemas.
J.Kazlauskienė pabrėžė, kad rusų turistų srauto susitraukimą kompensavo į Lietuvą vis gausiau atvykstantys žydai, ukrainiečiai, italai.
Pagal statistiką, pernai labiausiai plėtėsi Baltijos kaimynų, vykstančių pas mus, būrys. 2014 m., palyginti su 2013 m., turistų, atvykusių iš Latvijos, skaičius išaugo 15 proc., iš Estijos – 7,2 proc.
Kelionių į Lietuvą iš Europos Sąjungos šalių padaugėjo 2,7 proc. (2014 m. – 1 037 tūkst., 2013 m. – 1 009,6 tūkst.), iš kitų šalių – 2,3 proc. (2014 m. – 1 025,8 tūkst., 2013 m. – 1 002,3 tūkst.). Turistai, atvykę iš Europos Sąjungos šalių, 2014 m. sudarė 50,3 proc. visų atvykusių turistų.
Daugiau nei pusė (58 proc.) užsieniečių atvyko kelių transportu, kiti keliavo oro transportu (36 proc.), geležinkeliu (5 proc.) ir jūra (1 proc.).
2014 m., kaip ir 2013 m., vidutinė užsieniečio kelionė Lietuvoje truko 4,4 nakvynės. Trumpesnių kelionių (1–3 nakvynės) 2014 m., palyginti su 2013 m., skaičius padidėjo 1,2 proc. ir jos sudarė 70,7 proc. visų kelionių su nakvyne, o kelionių su 4 ir daugiau nakvynių padaugėjo 5,8 proc. Bendras nakvynių skaičius 2014 m. sudarė 9,1 mln. arba 1,4 proc. daugiau nei 2013m.
2014 m. užsienio keliautojas su nakvyne Lietuvoje kelionei vidutiniškai išleido 372,8 EUR – tai 1,1 proc. daugiau nei 2013 m. Išlaidžiausi buvo Japonijos, Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų turistai, Lietuvoje apsistoję vidutiniškai 6 nakvynėms ir išleidę apie 570 EUR, taupiausi – latviai ir lenkai – per savo vidutinę 4 nakvynių kelionę išleidę 250 EUR. Iš viso 2014 m. užsieniečiai kelionėse su viena ar daugiau nakvynių išleido 768,9 mln. EUR, arba 3,6 proc. daugiau nei 2013 m.
Daugiau nei pusė (57 proc.) atvykusių turistų nurodė, kad buvo apsistoję viešbučiuose ir moteliuose, 29 proc. – pas gimines ir draugus. Populiariausios užsienio turistų lankytos vietovės buvo Vilnius, pritraukęs 70 proc., Kaunas – 28, Klaipėda – 24, Trakai – 17, ir Palanga – 14 proc. visų turistų. Beveik visi (95 proc.) užsienio turistai keliones Lietuvoje vertino labai gerai arba gerai. Užsieniečiai į vienadienes keliones Lietuvoje dažniausiai atvykdavo apsipirkti (34 proc.) arba verslo tikslais (24 proc.). 2014 m. vienadieniai lankytojai Lietuvoje išleido 291,4 mln. EUR – tai 0,6 proc. daugiau nei 2013 m. Išlaidos pirkiniams sudarė pusę visų išlaidų (51 proc.). Per vienadienę kelionę užsienietis Lietuvoje vidutiniškai išleido 92 EUR.
2014 m. dažniausiai vienadieniai lankytojai į Lietuvą atvyko iš Latvijos (1 059 tūkst., arba 33,6 proc.), Baltarusijos (606,1 tūkst., arba 19,2 proc.), Rusijos (526,2 tūkst., arba 16,7 proc.), Lenkijos (509,3 tūkst., arba 16,1 proc.) ir Estijos (237,9 tūkst., arba 7,5 proc.).
