Statistikos departamento duomenimis, pagrindiniai bankroto proceso iniciatoriai buvo kiti įmonių kreditoriai (36,1 proc.), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (25,4 proc.), įmonių administracijos vadovai (14,7 proc.). Per metus ypač padaugėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei įmonių savininkų inicijuotų bankrotų (atitinkamai 71,9 ir 10,8 proc.). Įmonių likvidatorių ir kitų kreditorių inicijuotų bankrotų sumažėjo – atitinkamai 10,3 ir 7,9 proc.
2014 m. daugiausia bankroto procesų pradėta didmeninės ir mažmeninės prekybos bei statybos įmonėse – atitinkamai 26,3 ir 17,5 proc. 2014 m., palyginti su 2013 m., 2,2 karto išaugo pradėtų bankroto procesų skaičius elektros, dujų, garo tiekimo bei švietimo įmonėse, 48,1 proc. – informacijos ir ryšių, 40 proc. – finansinės ir draudimo veikos įmonėse. Bankrotą paskelbusių žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, kitos aptarnavimo bei didmeninės ir mažmeninės prekybos veiklos įmonių skaičius sumažėjo atitinkamai 28,6, 20,7 ir 7,5 proc.
2014 m. daugiausia bankroto procesų buvo pradėta Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno apskričių įmonėse. 2014 m., palyginti su 2013 m., pradėtų bankroto procesų skaičius labiausiai išaugo Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse – atitinkamai 43 ir 12,3 proc., o labiausiai sumažėjo Tauragės ir Marijampolės apskrityse – atitinkamai 67,5 ir 35,5 proc.
Įmonių, kurių bankroto procesas pradėtas 2014 m., patvirtintų kreditorių reikalavimų suma bankroto proceso pradžioje sudarė 660,1 mln. EUR ir 1,8 karto viršijo šių įmonių turto vertę – 368,9 mln. EUR.
1993-2014 m. bankrotas buvo paskelbtas 16 220 įmonių ir 16 bankų. Bankroto procesai baigti 12 098 (74,6 proc.) įmonėse ir 14 bankų. Iš šių įmonių 11 767 įmonės likviduotos. 4 122 įmonių bankroto procesai dar vykdomi. Garantinis fondas 2014 m. patenkino 952 įmonių paraiškas (4,1 proc. mažiau nei 2013 m.), pagal kurias išmokoms 9 121 bankrutuojančių įmonių darbuotojui buvo skirta 7,6 mln. EUR. Dėl 1993-2014 m. įvykusių bankrotų darbo neteko 147 888 darbuotojai
