Atsiprašęs verslo banginis gins savo garbę

„Vilniaus prekybos“ grupė nutarė atsiprašyti dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) susigrąžinimo istorijos, kuri ištraukta iš praeities, o smulkiojo akcininko Mindaugo Marcinkevičiaus taršomą reputaciją gins teisme.

Į verslo partnerio M.Marcinkevičiaus (nuotr. kairėje) kaltinimų laviną N.Numavičius atsakė dar viena atvirumo doze.
Į verslo partnerio M.Marcinkevičiaus (nuotr. kairėje) kaltinimų laviną N.Numavičius atsakė dar viena atvirumo doze.
L.Meškauskaitė: „Paskleisti kaltinimai gana rimti. Tokie teiginiai kategoriški ir griauna dalykinę „Vilniaus prekybos“ reputaciją.“
L.Meškauskaitė: „Paskleisti kaltinimai gana rimti. Tokie teiginiai kategoriški ir griauna dalykinę „Vilniaus prekybos“ reputaciją.“
Daugiau nuotraukų (2)

Marius Jokūbaitis („Lietuvos rytas“)

Aug 20, 2015, 9:06 AM, atnaujinta Oct 19, 2017, 8:48 PM

„Labdaros fondo „Spindulys“ PVM susigrąžinimo istorija – vienas skaudžiausių įmonių grupės puslapių.

Taip elgtis mums nederėjo, todėl tiek aš, tiek „Vilniaus prekyba“ (VP) norime atsiprašyti Lietuvos, jos visuomenės, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir neįgaliųjų organizacijų“, – taip vakar pareiškė didžiausias „Vilniaus prekybos“ ir susijusių įmonių akcininkas ir investuotojas Nerijus Numavičius.

Anot jo, tuometį sprendimą atlikti teisėtą, nors ir morališkai abejotiną žingsnį iš šiandienos perspektyvos galima įvertinti tik neigiamai, rašo „Lietuvos rytas“.

„Natūralu, kad didžiausios lietuviško kapitalo įmonių grupės istorijoje, kaip ir bet kurio žmogaus gyvenime, būna įvairių tarpsnių. PVM susigrąžinimo istorija neabejotinai yra viena nešlovingiausių.

Tačiau pasakydami „a“ privalome pasakyti ir „b“ – per PVM iš valstybės susigrąžinti pinigai niekada nebuvo panaudoti akcininkų naudai. Netgi priešingai – pasklido tarsi lėtai veikiantys nuodai.

Todėl vienintelis būdas išsaugoti žmogiškąjį veidą, matyt, yra pripažinti klydus, nors tai ir ne visuomet paprasta, ypač kai daroma taip atvirai“, – tokius dabartinės įmonių grupės žodžius vakar perdavė advokatė Olga Petroševičienė.

Anot advokatės, PVM susigrąžinimas grupei niekada nedavė naudos, tik metė šešėlį ant įmonių, jų akcininkų ir paliko dėmę šioje lietuviško verslo sėkmės istorijoje.

Lėšos atiteko paramai

„2008 metais fondo dalininkai, vengdami tolesnių sąsajų su tuomete „Vilniaus prekybos“ grupe, sukūrė nuo jos nepriklausomą „Vestodijos“ investicijų valdymo strategiją.

Visas „Vestodijos“ uždirbtas pelnas ir gauto PVM dalis buvo pervedama fondui „Vilties spindulys“, kuris visas šias lėšas skyrė paramai ir labdarai bei pačiam fondui išlaikyti.

Per 12 metų paramai bei labdarai skirta daugiau kaip 16,5 mln. litų, o pagrindiniai naudos gavėjai yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, kitos sporto iniciatyvos, kultūrinių renginių, neįgaliųjų, vaikų lavinimo organizacijos“, – aiškino O.Petroševičienė.

Įmonių grupė visuomenę supažindino ir su artimiausio laikotarpio fondo tikslais. Pirma, atkurti neliečiamojo fondo kapitalo vertę ir uždirbti daugiau pinigų, kurie toliau būtų skiriami labdarai ir paramai teikti.

Antra, aktyviau remti „meškerės, bet ne žuvies“ principu veikiančius projektus mokslo, švietimo ir socialiai jautrių grupių integracijos srityse.

Pradėjo atvirumo kampaniją

Praėjusią savaitę „Vilniaus prekybos“ ir susijusių įmonių grupėje pradėta istorinė atvirumo kampanija.

Šios kampanijos dalis yra ir interneto puslapis www.vpatvirai.lt, kuriame visuomenei pateikta ir nuolat pildoma VP „Baltoji knyga“.

Šiame portale vienoje vietoje pateikiama informacija apie bendrovę, jos kaitą, pristatoma „Vilniaus prekyba“ ir kitų su ja susijusių įmonių veiklos žemėlapis.

„Vilniaus grupė“, kaip ir žadėjo, vakar papildė „Baltąją knygą“. Joje taip pat atsiprašoma už „Spindulio“ istoriją.

Griaunama įmonės reputacija

Tačiau „Vilniaus prekyba“ neigia vengianti mokėti mokesčius, kurdama tam tikras schemas.

Tai yra šmeižtas ir dėl to bus reikalaujama paneigimo.

„Vilniaus prekyba“ niekada nesikreipė į Mokesčių inspekciją, kad grupei būtų sumažinti mokesčiai“, – vakar aiškino žinoma advokatė Liudvika Meškauskaitė.

Ją „Vilniaus prekyba“ nusamdė ginti reputacijos teisme prieš smulkųjį akcininką M.Marcinkevičių.

„Dalykinės reputacijos griovimas peržengė Lietuvos sienas. Jūs puikiai suprantate, ką reiškia reputacija. Ji įmonei yra esminis dalykas, ji eina į tarptautinę rinką ir šiandien susirinkti internete informaciją labai lengva.

Ir tai pasklido labai plačiai, labai greitai, o užsienio partneriai (ne tik Estijoje, bet ir kitur), radę tokią informaciją, ima žiūrėti įtariai“, – tikino L.Meškauskaitė.

Pasak jos, praėjusį penktadienį pareikštu ieškiniu reikalaujama teismo pripažinti realybės neatitinkančiais esminius M.Marcinkevičiaus teiginius.

Visų teiginių šiuo metu neprašoma pripažinti melagingais, nes tai užtruktų labai ilgai.

Skaičiuoja patiriamą žalą

Kol kas neaišku, kokius nuostolius bus reikalaujama padengti, – viskas dar skaičiuojama.

„Paskleisti kaltinimai gana rimti. Tokie teiginiai kategoriški ir griauna dalykinę „Vilniaus prekybos“ reputaciją“, – sakė advokatė.

Pasak jos, teorinė galimybė lieka reputaciją ginti ne tik Lietuvoje, bet tai jau priklauso nuo tolesnių „Vilniaus prekybos“ sprendimų.

L.Meškauskaitė teigė, kad dėl kilusio vajaus paskleista šmeižikiško pobūdžio informacija ir dėl to patiriami nuostoliai.

Ji gyrė pasirinktą taktiką maksimaliai viešinti situaciją. Tačiau reputacijai atkurti reikia imtis teisinių žingsnių. Taip nusprendė „Vilniaus prekyba“. Vienas būdų – prašyti paneigti informaciją arba prašyti padengti žalą, kuri susidarė dėl pažeistos reputacijos.

Tad esminius teiginius, kuriuos paskleidė M.Marcinkevičius, bus reikalaujama pripažinti kaip neatitinkančius tikrovės.

„Pasirinkome minimalistinį kelią“, – sakė advokatė. Tačiau konkrečių reikalaujamų sumų dėl žalos atlyginimo ji negalėjo pasakyti.

Regi teisines spragas

„Tokio masto kampanijų prieš visą verslo grupę dar nebuvo“, – sakė L.Meškauskaitė.

Ji mano, kad tai išryškina tam tikras teisines spragas.

Pavyzdžiui, kai apšmeižiamas juridinis asmuo, netaikomas net Baudžiamasis kodeksas, kitaip nei apjuodinus fizinį asmenį.

„Vilniaus prekyba“ nutarė nelaukti Valstybinės mokesčių inspekcijos išvadų.

„Mes negalime taip ilgai laukti, nes traukinys jau juda.

Prasidėjo lavina kaltinimų, kuriuos reikia nuneigti čia ir dabar“, – teigė advokatė.

Smulkusis akcininkas pateko į aklavietę

* Smulkusis „Vilniaus prekybos“ akcininkas neseniai apkaltino N.Numavičių, buvusius ir esamus grupės įmonių Estijoje valdybos narius, kad šie, valdydami turtą, veikė neatsakingai. Todėl esą jie teismo būdu privalo kompensuoti nuostolius dėl galimai iššvaistyto turto.

* „Baltojoje knygoje“ pateikiama „Vilniaus prekybos“ pozicija dėl šių kaltinimų: „M.Marcinkevičiaus kreipimasis į teismą yra klasikinis į aklavietę save įvariusio akcininko atvejis. Pirma, buvo sukeltas didžiulis triukšmas žiniasklaidoje, antra, buvo apeliuojama į valstybės institucijas, o dabar trečias žingsnis – ieškinių teismuose lavina. Toks M.Marcinkevičiaus elgesys, atsižvelgiant į pastaruosius įvykius, buvo lauktas ir tikėtinas, todėl telieka pažymėti, kad jo kaltinimai teisiškai neraštingi ir sužlugs bet kuriame teisme.“

* Pabrėžiama, kad „Vilniaus prekyba“ ir su ja susijusios įmonės visada veikia ir veiks visų akcininkų labui, o sandoriai tarp įmonių buvo ir bus sudaromi tiktai rinkos sąlygomis.

Paaiškino, kaip įmonės skolina pinigus

* „Vilniaus prekybos“ įmonių grupė vakar atnaujino ir papildė anksčiau visuomenei pristatytą „Baltąją knygą“, kurioje šįkart atskleidžiama, kaip grupės įmonėms skolinami pinigai.

* Taip pat pateikiama informacija apie įmonių grupės akcininkų konflikto tęsinį teismuose, pristatomas didžiausio grupės investuotojo N.Numavičiaus asmeninio verslo valdymas.

* „Vilniaus prekyba“ jau anksčiau žadėjo, kad „Baltoji knyga“ bus pildoma ir taisoma. Papildytame knygos leidime pateikiame ir labdaros fondo „Spindulys“ PVM susigrąžinimo istoriją, kurią didžiausias įmonių grupės investuotojas N.Numavičius pavadino vienu skaudžiausių įmonių grupės puslapių.

* Gerokai papildyta ir pataisyta VP „Baltosios knygos“ redakcija yra istorinės „Vilniaus prekybos“ ir su ja susijusių įmonių atvirumo kampanijos dalis, skelbia bendrovė.

* „Baltojoje knygoje“ rašoma apie tai, kaip turtingiausias Lietuvos žmogus N.Numavičius valdo savo turimo verslo dalį per užsienio jurisdikcijas.

* „Prieš kelerius metus įvyko N.Numavičiaus asmeninio turto valdymo pertvarka: Kiurasao saloje, buvusioje Olandijos kolonijoje, buvo įsteigtas finansinis holdingas „Stichting Trivialis B.V.“ bei patikos fondai – trastai. Netrukus Olandijoje įkurtas dar vienas holdingas – „Metodika B.V.“, į kurį buvo perkeltos trijų N.Numavičiui 100 procentų priklausiusių įmonių akcijos. Per šias įmones N.Numavičius netiesiogiai valdo didelę dalį bendrovių „Vilniaus prekyba“ ir „NDX energija“, – rašoma „Baltojoje knygoje“.

* 2015 metais Bermudoje buvo įsteigta N.Numavičiaus bendrovė „One Family Trust Company“ ir dar vieni patikos fondai. Čia buvo perkeltos N.Numavičiaus turėtos įmonių, susijusių su „Vilniaus prekyba“, akcijos, tai AGILE FINANCE S.A. (Liuksemburgas, 58,89 proc.), EQUIPARK LIMITED (Kipras, 66 proc.) bei FRANPARK LIMITED (Kipras, 66,12 proc.)

* AGILE FINANCE S.A. valdo mažmeninės prekybos tinklą „Supersol“ Ispanijoje, EQUIPARK LIMITED ir FRANPARK LIMITED valdo kitą turtą, pavyzdžiui, iš vadinamojo „VP dešimtuko“ supirktas smulkiųjų akcininkų akcijas.

* N.Numavičius yra ir pagrindinis naudos gavėjas Kipro įmonėje „Miglione Investments Limited“, per antrines įmones valdančioje maisto prekių parduotuvių tinklą SANO Lenkijoje.

* Vieną pagrindinių N.Numavičiaus holdingų METODIKA B.V. valdo Nyderlandų holdingas „Stichting Trivialis B.V.“ kartu su Kiurasao patikos fondais.

* „Stichting Trivialis B.V.“ priklauso A klasės akcijos, suteikiančios valdymo teises, o Kiurasao patikos fondams priklauso B klasės akcijos, suteikiančios teisę gauti dividendus.

* „Tokia teisinė forma leidžia apsaugoti verslą, nes atskiria bendrovių valdymą nuo naudos gavimo. Pavyzdžiui, JAV toks sprendimas pasirenkamas tada, kai žmogus, siekdamas išvengti interesų konflikto, perduoda savo akcijas patikėtojui, valdančiam turtą jo ir jo šeimos naudai.“

* Taip pat teigiama, kad „galimybės Lietuvoje steigti trastus nėra – to nenumato mūsų šalies įstatymai. Trastai apskritai yra anglosaksiškos teisės produktas, ES juos galima sutikti nebent Kipre, Maltoje, bet net ir šios šalys dar nėra pasiekusios tokio įstatymų leidybos, teisinės praktikos lygio, pavyzdžiui, kaip Bermuda.

* Knygoje teigiama, kad apie N.Numavičiaus asmeninio verslo valdymo pertvarką iš anksto buvo informuota Valstybinė mokesčių inspekcija.

* Inspekcija pateikė išaiškinimą, kad net ir perleidus asmeninį turtą minėtiems fondams N.Numavičius išliko mokesčių mokėtojas Lietuvoje.Todėl net ir iš fondų valdomo turto gavęs dividendus ar bet kokias kitas pajamas jas privalėtų deklaruoti ir sumokėti visus mokesčius. „Šio VMI išaiškinimo N.Numavičius nuosekliai ir laikosi“, – rašoma „Baltojoje knygoje“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.