Kauno kino centras „Romuva“ jau pradėjo naują sezoną. Tai – vienintelis mieste kino teatras, kuris ištvėrė įvairių laikotarpių išbandymus, ir jame, kaip ir tarpukariu, vėl rodomos kino juostos.
Kitų tarpukariu ir sovietmečiu veikusių kino teatrų likimai skirtingi. Vieni rado naujus šeimininkus. Kiti stovi apleisti.
Tęsia istorinę misiją
1940 metų balandį Laisvės alėjoje buvo atidarytas kino teatras „Romuva“. Moderniosios tarpukario architektūros pastate buvo įrengta tuo metu viena erdviausių, moderniausių kino salių Lietuvoje.
Kino teatras veikė ir sovietmečiu. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę „Romuvai“ buvo kilusi grėsmė sunykti.
Visuomenės ir miesto valdžios pastangomis 2012 metais kino teatro veikla buvo atnaujinta, ir praėjusią savaitę „Romuvos“ darbuotojai pakvietė į naujo sezono atidarymą.
Šį sezoną čia bus rodomi meninę vertę turintys kino filmai. Vyks keli kino festivaliai. Taip pat veiks jaunojo režisieriaus klubas. Jaunimas bus kviečiamas kurti juostas apie Kauną.
Pastatuose siaučia jaunimas
Tik mėnesiu anksčiau 1940 metų kovą buvo atidarytas ir dar vienas tuo metu modernus kino teatras „Pasaka“ dabartiniame Savanorių prospekte. Jo likimas buvo sudėtingesnis.
1949 metais jis buvo pritaikytas Medicinos universiteto Sporto katedrai, erdvėse vykdavo treniruotės. Praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje „Pasakoje“ vėl buvo įrengta 420 vietų kino salė.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę kino teatras bankrutavo. Tačiau art deco stiliaus pastate įsikūrė vienas, vėliau kitas naktiniai klubai, todėl statinys ir vėl lankomas kauniečių.
Panašus likimas ištiko ir Laisvės alėjoje esančias „Kankles“. Prieš Antrąjį pasaulinį karą kino teatras vadinosi „Kapitol“. Vėliau – „Kanklės“. Po privatizacijos čia buvo bandoma užsiimti įvairia veikla. Pastaruoju metu čia vakarais į klubą renkasi jaunimas.
Meldžiasi, teisia ir šarvoja
Visuomenės reikmėms tarnauja ir senamiestyje, Vilniaus gatvėje, sovietmečiu veikęs kino teatras „Santaka“. Iš dominikonų vienuolių atimtas pastatas, kuriame buvo rodomi kino filmai, vėl grąžintas dvasininkams.
Ne taip pasisekė Vilijampolėje esančiai Šv.Juozapo bažnyčios bendruomenei. 1974 metais iš šios klebonijos sovietų valdžia atėmė dalį sklypo ir pastatė kino teatrą „Vilnis“.
Dabar jame su artimaisiais atsisveikina kauniečiai, palydėdami juos į paskutinę kelionę.
A.Mickevičiaus gatvėje sovietmečiu buvo kultūros ir laisvalaikio centras „Senasis trestas“, kuriame taip pat buvo rodomi kino filmai. 2006 metais statinys nugriautas ir jo vietoje dabar veikia Kauno apygardos teismas.
Kvepia rūkytais gaminiais
Sovietmečiu ypač modernūs kino teatrai veikė Vytauto prospekte – „Planeta“ ir Savanorių prospekte pastatytas „Kaunas“.
Abiejų sovietinio modernizmo stiliaus statinių autorius – architektas Jonas Navakas.
1966 metais atidaryta „Planeta“ ir 1972-aisiais pastatytas „Kaunas“ rado naujus šeimininkus. „Planetoje“ kvepia lašiniais ir žuvimi. Pastate įsikūręs Miesto turgus. „Kaune“ veikia prekybos centras ir įvairios kitos firmos.
Vietoj kino – skalbykla
Dar vienas sovietmečio palikimas – kino teatras „Dainava“ Pramonės prospekte – dabar pritaikytas įvairioms parduotuvėms.
„Eigulių“ kino teatras P.Lukšio gatvėje, pastatytas sovietinės valdžios metais, veikė dar ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Dabar jame įsikūręs plokščių centras, televizorių taisykla ir skalbykla. Skalbyklos darbuotoja Neringa Kvederaitienė sakė, kad kai patalpos buvo privatizuotos ir skalbykla pradėjo veikti, kino filmai pastate dar būdavo rodomi. Dabar savininkai ir toliau patalpas nuomoja, pastatą šiek tiek paremontuoja, todėl jis nėra visai apleistas.
Liko tik pavadinimų iškabos
Liūdniausiai atrodo Laisvės alėjoje veikęs ir daugybę metų populiarus buvęs kino teatras „Laisvė“.
Tarpukariu miesto centre buvo pastatytas kino teatras „Forum“. Sovietmečiu jis pervadintas į „Laisvės“ kino teatrą. Vėliau čia vienas po kito veikė taip pat populiarūs naktiniai klubai. Tačiau jau ne vienus metus pastatas merdi, ir prieglaudos jame ieško benamiai.
Toks pats likimas ištiko ir dar vieną Savanorių prospekte buvusį kino teatrą „Daina“. Jame kino filmus kauniečiai žiūrėdavo tarpukariu ir sovietmečiu.
Po pastato privatizavimo jame kurį laiką veikė kilimų parduotuvė. Tačiau buvęs kino teatras dabar jau daugybę metų apleistas.
Liko tik abiejų kino teatrų iškabos.
„Romuva“ liko tik dėl kauniečių palaikymo
Monika Inčerytė
Laikinoji kino centro „Romuva“ direktorė
„Nesvarbu, tarpukariu ar sovietmečiu buvo statyti kino teatrai. Tai, kad jie sunyko, gaila. Tačiau tokia yra rinkos ekonomika.
„Romuva“ liko vienintelis Kaune kino teatras, kuris tęsia istorines tradicijas. Išsilaikyti rinkos ekonomikos sąlygomis nėra lengva.
Tačiau jaučiame, kad mūsų kino centras miestiečiams reikalingas. „Romuvoje“ rodomi filmai ir rengiami kino festivaliai kasmet pritraukia vis daugiau kauniečių.
Išgyventi padeda ir palankus miesto vadovų požiūris. Visi supranta, kad tai ne tik vertingas paveldo pastatas. Jame vykdoma veikla taip pat yra Kauno istorijos dalis.“
