Gyvybės kaina: kiek pabėgėliai susimoka kontrabandininkams?

Į Europą traukiančių pabėgėlių drama – aukso kasyklos be skrupulų dirbantiems žmonių kontrabandininkams. Armija ir policija stiprina pajėgas kovoti su šiuo nelegaliu verslu, kurio apimtis įvardija skaičiai.

Vieni migrantai į Europą, rizikuodami gyvybe, plaukia bėgdami nuo karo, kiti – ieškodami pelningo darbo.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Vieni migrantai į Europą, rizikuodami gyvybe, plaukia bėgdami nuo karo, kiti – ieškodami pelningo darbo.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Sep 4, 2015, 9:25 PM, atnaujinta Oct 17, 2017, 11:40 AM

Vien liepą ES išorines sienas peržengė 107,5 tūkst. migrantų. Tai – Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros „Frontex“ duomenys.

Daugelis šių žmonių kažkuriame kelionės etape naudojosi kontrabandininkų paslaugomis.

Tačiau yra ir kitokių skaičių: 71 pabėgėlis mirė sunkvežimyje Austrijos greitkelyje rugpjūčio pabaigoje; panašiai tuo pačiu metu apie 500 pabėgėlių prigėrė nuskendus dviem valtims prie Libijos krantų; balandį prie Lampedūzos, Italijos salos, krantų nuskendus valčiai žuvo apie 800 pabėgėlių. Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūra UNHCR skaičiuoja, kad, mėgindami kirsti Viduržemio jūrą, šiais metas nuskendo daugiau nei 2,4 tūkst. migrantų.

Tarp – kontrabandininkų savos taisyklės

Kiek vargstantys migrantai, ieškodami lengvesnio gyvenimo, suploja išsvajotuosius krantus padėti pasiekti pažadėjusiems asmenims? Kiek uždirba šie nelegalia veikla užsiimantys veikėjai, pabėgėlius į jūrą išsiunčiantys sausakimšose, plaukti jūra netinkamose valtyse, arba sugrūdantys į sunkvežimius, kuriuose trūksta oro?

„Europol“, Europos policijos biuras, šio to pasiekė: birželį jam pavyko suardyti kinų kontrabandininkų žiedą Ispanijoje, suimti kelis kontrabandininkus Vokietijoje, o kovą – 77 kontrabandininkus skirtingose Europos šalyse.

Įsilieti į žmonių kontrabandininkų tarpą – sudėtinga. Paprastai jie dirba išskirtinai su savo tautybės žmonėmis. Nigerijos gyventojai nebendradarbiaus su sirais, sirai savo ruožtu nesiims tvarkyti reikalų su afrikiečiais.

Suprantama, didžiulės pinigų sumos necirkuliuoja per tradicinę bankinę sistemą. Šimtai tūkstančių eurų juda per „Hawala“ sistemą, kuri pagrįsta pasitikėjimu. Vadinasi, sandoris popieriuje neįforminamas.

Šiuo periodu žmonių kontrabanda – pelninga kaip niekada. Civilinis karas Sirijoje verčia šimtus tūkstančių gyventojų plūsti į Europą. Prie jų reikėtų pridėti gausybę tų, kurie Šiaurės Europos šalis mato kaip ekonominį rojų.

Italų kriminologas Andrea di Nicola nelegalų žmonių gabenimą apibūdina kaip rinką, varomą į neviltį puolusių žmonių. Jis atkartoja, ką pačiam teko girdėti iš migrantų: „Jei liksiu namie, mirsiu. Vienintelė mano galimybė – pasinaudoti kontrabandininkų paslaugomis“.

Kiek uždirba kontrabandininkai?

Organizuoto nusikalstamumo ekspertas Reinato kalba apie besiskiriančią tvarką, kuria vadovaujasi už kontrabandininkų paslaugas mokantys skirtingų šalių pabėgėliai. Pavyzdžiui, migrantai iš Vakarų Afrikos susimoka už atskirus kelionės etapus iš anksto. Tai – priežastis, dėl ko šie migrantai – didžiausiame pavojuje. Juk kontrabandininkai jau būna gavę pinigus, nepaisant to – pabėgėlis pasiekė kelionės tikslą ar ne.

Pabėgėliai iš Eritrėjos ir Sirijos su nelegalių paslaugų teikėjais derasi visai kitaip: sutarta suma perduodama trečiajai šaliai, o kontrabandininkas pinigus gauna tik tuomet, kai pabėgėlis pasiekia paskutinį kelionės tašką ar tranzitinę vietovę.

Pabėgėlis siras Alaa Houdis pasakojo apie savo patyrimus keliaujant iš Turkijos į Graikiją: „Pirmiausia į tam tikrą valiutos keityklą turėjau padėti 1150 eurų. Tiek kainavo persikėlimas. Pinigai turėjo likti mainų punkte savaitei. Jei per savaitę neišvykčiau, pinigus galėčiau susigrąžinti. Beje, už tai, kad padėjau pinigus, turėjau sumokėti 50 eurų“.

Pabėgėliai su išmaniaisiais

Socialiniuose tinkluose pabėgėliai nuolat keičiasi informacija, kaip patekti į Europą.

Štai kodėl jiems reikia išmaniųjų telefonų. Šiais prietaisais jie naršo šimtuose „Facebook“ grupių, kuriose pateikiama informacija apie keliones. Be kita ko, šiose grupėse galima rasti įvertinimų ir apie kontrabandininkų veiklą.

Beje, kontrabandininkai apie savo paslaugas taip pat skelbia internete: vieni tą daro užsislaptinę, kiti – nebūdami tokie slapukai.

Pavyzdžiui, viename „Facebook“ profilių yra toks įrašas: „Prieglobsčio Europoje ieškantiems sirams“. Šis tinklapis turi daugiau nei 3 tūkst. paspaudimų „patinka“. Trumpas filmukas rodo vaizdą nuo Turkijos pakrantės iki vienos Graikijos salų. Ji – vos už poros kilometrų, skelbiama tekste internete. Į paklausimus atsakoma tik asmeninėmis žinutėmis. Čia pat – ir konkurento pasiūlymas: ta pati paslauga perpus pigiau. Pridėtas ir telefono numeris.

Tačiau socialiniai tinklai turi ir kitą aspektą: yra susibūrusių grupių, kurios dalijasi patirtimi, kaip patekti į Europą be žmonių kontrabandininkų pagalbos.

Parengta pagal dw.com.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: Lietuvos banko konferencija apie susidariusią situaciją