Panašūs abiejų prekybos tinklų logotipai, misija, net užrašai ant parduotuvių durų, kasininkų uniformos, maišeliai, interjeras, dizainas, prekių išdėstymas, stelažai ir taip toliau. Tiesa, „Mart Inn Food“ Baltarusijoje veikia jau kelerius metus, tačiau pretenzijos reiškiamos tik dabar.
Savi pralenkė savus?
„Maxima grupė“ kaltina Gintarą Marcinkevičių, Eglę Marcinkevičiūtę ir Mindaugą Marcinkevičių, kad šie pasisavino koncepciją ir verslo plėtros planus. Būtent pastarieji buvo „Mart Inn Food“ steigėjai.
Todėl grupė siekia per teismą iš jų prisiteisti žalos atlyginimą.
„Mart Inn Food“ yra populiarus Baltarusijoje žemų kainų prekybos tinklas.
„Maxima grupei“ ir bendrovei „Framax“ ieškinyje atstovaujanti advokatų kontora „Tark Grunte Sutkiene“ teigia surinkusi pakankamai įrodymų, jog neteisėtai pasisavino informaciją bei įvairius duomenis, sudarančius intelektinę bendrovių nuosavybę.
Be to, nuo 2014 metų rugsėjo rengiamame ieškinyje rašoma, jog neteisėtas šios informacijos pasisavinimas „Maximos“ tinklo plėtrą Baltarusijoje padarė praktiškai neįmanomą.
Neoficialiomis žiniomis, „Maxima“ taip pat planavo Baltarusijoje atidaryti prekybos tinklą, tačiau Marcinkevičiai aplenkė.
Todėl žalos atlyginimo reikalaujama ir iš Baltarusijoje registruotos, mažmenine prekyba besiverčiančios ir su ieškinyje minimais asmenimis susijusios bendrovės „Mart Inn Food“.
Sako, kad nekopijuoja
Baltarusijos prekybos tinklo atstovai teigia, kad tokie kaltinimai neturi jokio pagrindo.
„Tikrai nekopijavome, nekopijuojame ir nekopijuosime „Maximos“. Esame sukaupę didžiulį mažmeninės prekybos Baltarusijoje „know-how“, o mūsų prekybos tinklas yra gerokai naujesnis ir modernesnis nei „Maxima“ Lietuvoje ir Latvijoje“, – lrytas.lt sakė „Mart Inn Food“ atstovas Aurimas Namajuška.
Pasak jo, visi prekybos centrai veikia ir atrodo gana vienodai, galbūt naudojasi tais pačiais įrangos tiekėjais, „todėl nenuostabu, kad gali būti panašumų“.
„Kaip daryti verslą, suprantame daug geriau nei jie, todėl kopijuoti tiesiog nėra prasmės. Tai puikiai iliustruoja tai, kad „Maxima“ nuolatos bando persivilioti mūsų darbuotojus. „Maximos“ pletra sustojusi, o Baltarusijoje taip ir neprasidejo. Negebant vystyti verslo belieka kitus vaginti. Esame paskelbę apie planuojamą tinklo plėtrą, tad tapome taikiniu, tačiau šie pritempti kaltinimai mūsų nesustabdys“, - teigė A.Namajuška. Teigia, kad viską žinojo
„Maximos“ pranešime teigiama, kad ilgą laiką G.Marcinkevičius ir jo brolis M.Marcinkevičius ėjo UAB „Vilniaus prekyba“ valdybos narių pareigas.
G.Marcinkevičius ilgą laiką ėjo įvairias vadovaujančias pareigas su „Maximos grupe“ susijusiose įmonėse, buvo bendrovių direktoriumi, valdybos bei stebėtojų tarybos nariu.
E.Marcinkevičiūtė, G.Marcinkevičiaus bei M.Marcinkevičiaus sesuo, nuo 1997 m. užėmė aukštas pareigas įmonių grupėje, kur buvo atsakinga už „Maximos“ prekybos tinklo vystymą ir valdymą, strategines vystymo kryptis ir kitas sritis.
Marcinkevičius 2003 m. vadovavo įmonei UAB „NDX Development“, kuri pagal tuometinės „VP Market“ užsakymą statė parduotuves. Be to, nuo 2005 m. M.Marcinkevičius, būdamas įvairių „Akropolio grupės“ įmonių valdybos nariu, turėjo prieigą prie jautrios ir komerciškai vertingos „Maximos“ informacijos.
„Minėtiems asmenims buvo prieinama visa informacija ir duomenys, sudarantys „Maximos“ intelektinę nuosavybę ir verslo paslaptį bei įmonių grupės planus ir pasirengimą vykdyti plėtrą Baltarusijoje“, – teigiama pranešime.
Ta pati informacija dėstoma ir ieškinyje.
Apskaičiavo ir žalą
Ieškinį pateikusių bendrovių tyrimas atskleidžia, kad konfidencialią „Maximos“ informaciją sudaranti pramoninė nuosavybė vėliau panaudota kuriant nuosavą prekybos tinklą „Mart Inn“ Baltarusijoje.
„Mart Inn“ parduotuvės įvairiais technologiniais bei techniniais sprendimais, prekyboje naudojama technologija, prekių išdėstymu, prekybos vietų vizualiniu dizainu ir išvaizda yra identiškos ir klaidinančiai panašios į „Maximos“ parduotuves Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje“, – tvirtina „Maximos“ atstovai.
Be to, pasak jų, parduotuvių tinklas Baltarusijoje buvo kuriamas ne tik pasinaudojant neteisėtai pasisavinta pramonine nuosavybe, tačiau ir viešumoje melagingai prisidengiant ar prisistatant „Maximos“ vardu, bendrovės įdirbiu ir verslo plėtros planais Baltarusijoje.
„Todėl iš „Maximos“ prekės ženklą ir savitą prekybos tinklo koncepciją sukūrusios bei išplėtojusios bendrovės buvo ne tik pavogta pramoninė nuosavybė, bet ir įvykdyta beprecedentė, į istoriją įeiti galinti reputacijos vagystė“, – sakoma prekybos tinklo pranešime.
„Nukopijavę esminius „Maximos“ parduotuvės koncepcijos elementus ir pavogę verslo plėtros į Baltarusijos rinką idėją minimi asmenys „Maximos“ plėtrą į Baltarusiją padarė praktiškai nebeįmanomą“, – skundžiasi „Maxima“.
Buvusių kolegų ir partnerių veikla Baltarusijoje vadinama „beprecedente intelektine nuosavybės ir reputacijos vagyste“, kuri vis dar daro finansinę žalą.
Žala šiuo metu dar yra tikslinama, tačiau preliminariais bendrovės skaičiavimais nuostoliai gali siekti kelis šimtus milijonų eurų.
