„Investicijos į švariąsias inovacijas didina verslo konkurencinį pranašumą, nes šios inovacijos ne tik turi aplinkosauginį poveikį, bet ir padeda sumažinti žaliavų ir energijos suvartojimą gamybos procese. Akivaizdu, kad ne tik užsienio, bet ir Lietuvos vartotojai vis dažniau teikia pirmenybę ekologiškiems produktams, renkasi aplinkai nekenksmingą pakuotę“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas.
Apie tai, kaip Lietuvos pramonė diegia švariąsias technologijas ir dėl to įgyja konkurencinį pranašumą, buvo diskutuojama rugsėjo 22 d. vykusioje konferencijoje „Švariosios gamybos inovacijos pramonėje“.
Renkasi medį vietoj dujų
„Verslui svarbiausia kuo mažesnėmis energijos sąnaudomis sugebėti pagaminti tą patį produktų kiekį“, – sako „Axis Technologies“ komercijos direktorius Žygimantas Maleckas. Viena iš šios bendrovės veiklos sričių – šilumos ir elektros gamyba iš biokuro, kogeneracinės elektrinės.
Ž. Maleckas skaičiuoja, kad, pvz., šilumos gamybai naudojami šiandieniniai katilai tą patį kurą sudegina 40 proc. efektyviau nei prieš 20 metų gaminta įranga. Be to, į naująsias šilumos gamybos sistemas įdiegiamos alternatyvios energetikos galimybės. Jos, anot pašnekovo, tikrai atsiperka.
„Šiuo metu iš dujų pagaminto vieno šilumos vieneto savikaina yra 4,3 euro cento, o iš biokuro – tik 2,5 euro cento“, – teigia Ž.Maleckas.
Pašnekovas mano, kad Lietuvoje vis dar tebesklando neteisingas mitas, kas pas mus per mažai natūralių išteklių: saulės, vėjo, vandens srovių ar medienos. „Pasakius žodį „mediena“ yra įsivaizduojamas miškas. Bet iš tikro tai ir pakrūmės, ir išvirtę medžiai, nulūžusios šakos, kurios tiesiog supūtų miške. Mes jas surenkame ir sudeginame. Lietuvos mokslininkai apskaičiavo, kad medienos biokurui Lietuvoje yra užtektinai“, – sako pašnekovas.
Mato vėjo ateitį
Šiuo metu daugiausia elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių Lietuvoje pagamina vėjo elektrinės, hidroelektrinės, biokuro, saulės ir biodujų jėgainės.
Ateityje Lietuvos alternatyvios energetikos sektoriuje greičiausiai ir toliau vėjo jėgainių pagaminamos energijos kiekis bus vyraujantis, prognozuoja Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto direktorius prof. Jurgis Staniškis.
„Tikimasi, kad per ateinančius metus vėjo energetika turėtų padaryti didelį žingsnį „į jūrą“: mūsų Baltija yra labai vėjuota, o ir techninės vėjo jėgainių galimybės šiandien leidžia gaminti didžiulius energijos kiekius“, – aiškina profesorius.
Lietuvai priklausančioje jūrinėje teritorijoje vėjo jėgainės galėtų iškilti jau 2022 m. Iki tol bus atliekami žvalgymo darbai, aiškinamasi apie statybos perspektyvas. Taip pat ateityje prognozuojamas ir vėjo energetikos pigimas.
Inovatyvūs sprendimai mineralinio vandens gamyboje
Švariąsias gamybos inovacijas taiko ne tik energiją, bet ir kasdieninius produktus gaminančios įmonės. UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ konkurencingumą augina kurdami ekodizaino stiklo butelį ir žaliosios gamybos technologijas, leisiančias sumažinti plastiko, popieriaus, elektros energijos ir vandens sunaudojimą gamybos procese. Šie projektai finansuojami Žaliosios pramonės inovacijų programos, finansuojamos 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo, lėšomis.
Anot šios įmonės Naujų produktų kūrimo vadovės Austės Pranckutės, ekodizino stiklo butelis 70 proc. bus gaminamas iš antrinių žaliavų. Jį gaminant į orą bus išmetama 50 proc. mažiau anglies dioksido ir jis bus 40 proc. lengvesnis. Skaičiuojama, kad dėl šios inovacijos įmonės gamybos sąnaudos sumažės 38 proc., elektros energijos sunaudojimas sumenks 10 proc., 18 proc. pamažės logistikos išlaidos, o taršos mokestis – 40 proc. Tikimasi kad šie sprendimai padidins įmonės pardavimą ir eksportą, padaugės darbo vietų.
„Manau, kad pagal švariųjų gamybos inovacijų diegimą Lietuvos įmonės dar atsilieka nuo Vakarų įmonių“, – kalba A. Pranckutė. Kaip to priežastį ji įvardina lėšų trūkumą. Bet pašnekovė taip pat įžvelgia, kad šią investicijų naštą atsveria vėliau mažėsiančios produkcijos sąnaudos. Be to, kartais galima pasinaudoti ir šiai sričiai skiriama finansine parama, mokestinėmis lengvatomis.
Ji taip pat sako, kad iš Lietuvos įmonių dažniau žaliąsias inovacijas diegia eksportui prekes gaminančios bendrovės. „Jos realiai konkuruoja su stipriomis pasaulinėmis kompanijomis, kryptingai investuojančiomis į aplinką tausojančių ir sąnaudas mažinančių naujovių diegimą“, – pasakoja A.Pranckutė.
Skatina kurti švariąsias technologijas
Renginyje dalyvavę Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros atstovai pakvietė verslo įmones, planuojančias kurti ar tobulinti švariąsias inovacijas, naudotis Nacionalinio atviros prieigos Ateities energetikos technologijų mokslo centro paslaugomis. Atviros prieigos centras yra įsikūręs Lietuvos energetikos institute, kuris vykdo viešajam sektoriui ir verslo įmonėms svarbius su energetika ir aplinkosauga susijusius ilgalaikius tarptautinio lygio fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą.
Projektas “Technologijos ir mokslas inovatyviam verslui“ finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
