Pasak VTD atstovės Editos Gaigalienės, šiuo metu departamentas aiškinasi, kokių įsipareigojimų klientams turi kelionių organizatorius – viešoji įstaiga „Ditmos projektai ir Ko“.
„Šiuo metu departamentas neturi nė vieno oficialaus skundo – nėra nė vieno kur nors užsienyje palikto kliento. Tačiau įmonės kelionių veiklos pažymėjimas yra sustabdytas iki spalio 6 dienos. Dabar ji negali parduoti jokių naujų kelionių – negali priimti naujų įsipareigojimų, bet privalo įvykdyti turistams jau duotus pažadus“, – sakė E.Gaigalienė.
Jos teigimu, departamento Turizmo veiklos priežiūros skyrius be didesnių trukdžių bendrauja su įstaigos atstovais. „Komunikuojama“, – patikino E.Gaigalienė. Jos teigimu, kelionių organizatoriaus veikla yra apdrausta 43,4 tūkst. eurų.
Anot VTD atstovės, Klaipėdos savivaldybei ir Panevėžio gimnazijai kelionių organizatorius sugrąžino įmokėtas sumas, ir jos šiuo metu pretenzijų įstaigai „Ditmos projektai ir Ko“ neturi.
Nepavydėtina patirtis
Sandra Buzaitė ir jos draugas, pakloję „Dimos projektams ir Ko“ už 10 dienų kelialapį po 370 eurų, į Gruziją – kelionei po kalnus – išvyko rugpjūčio pradžioje. Tačiau tai, ką teko jiems patirti kelionėje, apibūdinti pakaktų ir vieno žodžio: „Siaubas“.
“Svilino 30 laipsnių karštis. Mus susodino į siaubingai seną autobusą, kuris vos ne vos riedėjo ir kuriame nebuvo kondicionieriaus. Juo teko pervažiuoti kone visą Gruziją. Jautėmės taip, tarsi būtume atsidūrę pragare.
Išsirengėme į kalnus rugpjūtį, nes mano draugas negali ištverti karščio. Tikėjomės, kad kelionių organizatorius pasirūpins, kad ir tokioje kaitroje vėsiname autobuse nebus labai blogai.
Tačiau autobuse buvo žiauriai karšta. Draugui pasidarė bloga, sustreikavo skrandis, supūliavo dantis. Negana to, autobusas nestojo net tam, kad žmones išleistų į normalų tualetą“, – pasakojo S.Buzaitė.
Be to, turistams buvo pažadėta, kad jie turės galimybę plaukti upėmis, bet to nebuvo.
Negana to, ta pinigų suma, paklota už kelialapį, apaugo įvairiais papildomais mokesčiais – pinigų buvo prašoma nuolat, už kiekvieną smulkmeną. Nekalbant jau apie tai, kad patiems žmonėms teko nusipirkti lėktuvo bilietus, susimokėti už kelionės draudimą bei patiems pirkti maistą.
“Mokėjome ir už maistą, kurį nešėmės į kalnus. Tačiau ir čia kelionių organizatorius taip apskaičiavo jo kiekį, kad kone pusę maisto teko išmesti – jo buvo per daug. Palaukit, tai kodėl teko mokėti pinigus ir viską mesti lauk?“ – kalbėjo Sandra.
Ir ji, ir kiti kartu po Gruzijos kalnus keliavę žmonės jautėsi apgauti ir nusivylę.
“Kai mums reikėjo iš Batumio grįžti į Kutaisį – iš jo buvo skrydis namo, nebesėdome į autobusą. Tiesiog su draugu nuėjome į Batumio autobusų stotį ir nusipirkome bilietus – Kutaisį pasiekėme nauju vėsinamu „mikriuku“. Ir mums abiem ta poros valandų kelionė tekainavo apie 4 eurus.
Vietinis gidas taip pat patikino, kad mus kelionių organizatorius apgavo – kad žiauriai permokėjome už tą išklerusį autobusą. Arba, tikėtina, jo nuomotojams tik tiek ir tebuvo sumokėta, kad jie skyrė tokį seną kledarą“, – užsiminė pašnekovė.
Rengė pažintines keliones
Įstaiga „Dimos projektai ir Ko“ rengė specializuotas keliones medikams ir pedagogams į konferencijas, taip pat pažintines keliones, turistinius žygius.
„Aktyvus poilsis kalnuose, išskirtinės, pažintinės, pramoginės kelionės po Europą, Baltijos šalis, edukacinės ar pramoginės išvykos moksleiviams, įmonių, įstaigų darbuotojams, tarptautiniai kvalifikacijos kėlimo seminarai pedagogams, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, savivaldybių administracijų darbuotojams, sveikatinimo kelionės, slidinėjimas“, – taip savo veiklą buvo aprašiusi įmonė.
Pėdsakų beveik nebeliko
Šiuo metu “Ditmos projektai ir Ko“ svetainė internete nebeveikia.
Vilniuje, Kareivių gatvėje, įsikūrusiai įmonei „Ditmos projektai ir Ko“ anksčiau vadovavo Edita Masaitytė. Šiuo metu ties įmonės rekvizitais nurodyta, kad įmonės direktorius yra Nikolajus Pustaškovas, o rugsėjo 23-iąją skola „Sodrai“ tesiekė 1,8 euro.
Anot Registrų centro, E.Masaitytė šiai įmonei vadovavo nuo 2007 iki 2011 metų. Paskui vadovai keitėsi dar porą kartų.
Šiuo metu E.Masaitytė vadovauja Vilniaus jaunuomenės laisvalaikio klubui „Bastet“.
Užbėgo už akių
Pasak Lietuvos turizmo rūmų prezidentės Žydrės Gavelienės, jos turimais duomenimis, nukentėjusių žmonių šio bankroto atveju nėra.
„Įmonė buvo patikrinta, įžvelgus jos veiklos riziką. Ir sustabdyta jos kaip kelionių organizatoriaus veikla. Sveikintina, kad šįkart iš tikrųjų buvo suvaldyta rizika“, – sakė Ž.Gavelienė
Jos teigimu, turizmo departamentas yra nustatęs rizikos veiksnius. „Atliko įmonės patikrinimą, paprašė finansinių dokumentų ir jų negavo. Ir sustabdė veiklą, kad daugiau nuostolių niekas nebepatirtų“, – kalbėjo Ž.Gavelienė.
Direktorius nieko nežino
Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad E.Masaitytė susijusi su neseniai įsteigta kelionių agentūra „Kelionių magai“. Ši bendrovė įkurta rugpjūčio 27 dieną, o įregistruota registrų centre rigsėjo 10-ąją – vos prieš porą savaičių.
Tiesa, vienintelis jos steigėjas ir vadovas Sigitas Žilionis apstulbo klausiamas apie E.Masaitytę. „Aš ją pažįstu. Ji nesusijusi su „Kelionių magais“, bet man reikia pasiaiškinti su tais žmonėmis, su kuriais aš kuriu agentūrą. Aš tiek finansų neturiu, kiek reikia, tad pinigų pritraukiau iš šono. Man pačiam reikia pasiaiškinti“, – lrytas.lt kalbėjo S.Žilionis.
Penktadienis – lemtinga diena
Pastaraisiais metais bankrotas turizmo sektoriuje – neretas atvejis, tačiau kaskart tai lyg šaltas dušas. Dažniausiai įmonės iškelia rankas penktadienį, tad gelbėti įstrigusius turistus tenka sudėtingomis sąlygomis – savaitgaliais daug įstaigų, tarp jų ir nemokią įmonę apdraudusios įmonės, nedirba.
Pastaraisiais metais skaudžiausiai kirto bendrovių „Voyage-Voyage“, „Fresh Travel“, „Go Planet Travel“, „Star Holidays“, „Horizon Travel“, „Novus Orbis“, „Kipridė“, „Ekelionės“ bankrotai. Toli gražu ne visi turistai, įsigiję jų keliones, atgavo pinigus.
Kreditų valdymo bendrovė „Creditreform Lietuva“ pernai suskaičiavo, kiek turizmo įmonių balansuoja ties bankroto riba.
Tik penktadalio Lietuvos turizmo bendrovių bankroto rizika palyginti menka. Tuo tarpu bankroto šmėkla kybo virš daugmaž 37 proc. šalyje registruotų turizmo įmonių. Tiesa, dalis jų veikia tik „popieriuje“.
„Creditreform Lietuva“ reitinguojamų įmonių sąraše pernai buvo 443 turizmo paslaugas teikiančios bendrovės. Iš viso Lietuvoje yra 560 šio sektoriaus įmonių. „Creditreform Lietuva“ duomenimis, iš reitinguojamųjų per 20 proc. bankroto rizika yra aukšta arba labai aukšta.
Tų įmonių, kurios neįtrauktos į reitingus, paslaugomis specialistai pataria nesinaudoti. Arba tai net neįmanoma, mat jos veikia tik „popieriuje“.