Prognozę pablogino
2016 metų ekonomikos augimas sumažintas nuo 3,5 proc. iki 2,8 proc., teigiama naujausioje SEB Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje. Banko prognozėmis, 2017-aisiais Lietuvos ūkis turėtų augti 3,2 procento.
Pasak G.Nausėdos, ekonomikos plėtra Lietuvoje vyksta lėčiau nei kitose Baltijos šalyse. Nors investicijos ir auga, tačiau jos nepasiekė 2008 metų lygio. Realus darbo užmokestis irgi nepasiekė prieškrizinio lygio.
Rusija tebelieka didžiausia eksporto partnerė, nors pardavimai šioje šalyje krito labiausiai – 39 proc. Tačiau tikėtina, kad netrukus ši šalis pirmą kartą neteks didžiausios Lietuvos eksporto lyderės vardo. Tačiau išaugo lietuviškų prekių konkurencingumas išaugo kitose šalyse – Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje.
„Galime gaminti pigiau nei šios šalys“, – pastebėjo G.Nausėda. Daugėja vilčių, kad eksportas augs į dolerio zoną. Eksportas auga dėl silpnėjančio euro.
SEB prezidento patarėjas mano, kad pabėgėlių krizė didelio poveikio Europos makroekonomikai nepadarys, tačiau pagyvins darbo rinkos situaciją.
Gyventojai pirko aktyviau
„Gyventojai nepasidavė geopolitinio neapibrėžtumo nuotaikai ir grįžo prie įprasto elgesio – aktyviai pirko ir maisto produktus, ir ne pirmojo būtinumo reikmenis. Nors daugeliui šalies gyventojų atrodo, kad kainos kilo kur kas daugiau negu skelbia Statistikos departamentas, net ir didžiausi pesimistai pripažįsta, kad euras buvo įvestas sklandžiai ir nesukėlė didesnių trikdžių“, – teigia G. Nausėda.
Per pastaruosius 2,5 metų minimali mėnesio alga (MMA) didinta tris kartus, ketinama nuo 2016 m. sausio 1 d. kelti ją ketvirtąjį kartą.
Pasak G.Nausėdos, pagirtina tai, kad nuo kitų metų nuspręsta padidinti ir neapmokestinamųjų pajamų dydį, kuris leidžia verslui lengviau „suvirškinti“ MMA didinimo pasekmes.
“Nors pastaruoju metu nekilnojamojo turto rinka atkuto, būtų neatsargu tiesmukai perkelti šias tendencijas į ateitį. Šiuo metu kai kurie namų ūkiai stengiasi užbėgti už akių šių metų lapkričio mėnesį įsigaliosiančiai griežtesnei Atsakingojo skolinimo gairių versijai, kol ji dar neapribojo skolinimosi galimybių.
Be to, kyla klausimų, ar nebus mėginama dar labiau suvaržyti būsto kreditavimą papildomomis nuostatomis diegiant Europos Sąjungos būsto direktyvą, dar žemiau nuleisti neapmokestinamojo nekilnojamojo turto kartelę ir t. t.“, – sakė G. Nausėda.
Vilnius – vėl pelenės vaidmenyje
Gyventojų pajamų mokesčio paskirstymo savivaldybėms problema nėra iki galo išspręsta, sako didžiausio šalyje komercinio SEB banko analitikas. G.Nausėda mano, kad Finansų ministerijos siūloma nauja metodika neišspręs Vilniaus skolos problemos.
„Jei vien aklai žiūrėsime į GPM vienam gyventojui, galime gauti neteisingas įžvalgas ir Vilnius vėl atsidurs Pelenės vaidmenyje ir neišspręs savo skolos problemų, o situacija į gera nepasikeis.
Šita problema, nepaisant patobulinimo, liko ir apie save primins artimiausioje ateityje“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo SEB prezidento patarėjas G.Nausėda.
Siūloma, kad Vilniaus miestui tenkanti GPM dalis 2016 metais sudarys 45,95 proc., arba 2,05 procentinio punkto mažiau nei šiemet (48 proc.). Kaunui tenkanti GPM dalis mažės nuo 94 iki 76,85 proc., Neringos savivaldybei – nuo 100 iki 59,04 proc., o Klaipėdai didės nuo 86 iki 87,32 proc.
Tačiau visoms savivaldybėms bus skiriamos papildomos lėšos, atsižvelgiant į vietos kelių ir gatvių ilgį, jų teritorijos plotą, pensininkų, ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų skaičių ir kitus rodiklius, turinčius įtakos jų išlaidoms.
Finansų ministras Rimantas Šadžius rugsėjo pradžioje teigė, kad savivaldybėms tenkanti GPM dalis bus nustatoma, atsižvelgiant į pajamų mokestį, tenkantį vienam žmogui – jei ji bus didesnė už šalies vidurkį, ji taps donore ir neteks dalies surenkamų lėšų.
2016 metų biudžeto projekte numatyta, kad savivaldybėms, išskyrus Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir Neringą, turėtų atitekti 100 proc. jų teritorijose surenkamo GPM, o bendra visoms joms tenkanti dalis turėtų siekti 75,49 proc. – 2,69 procentinio punkto daugiau nei šiemet (72,8 proc.).
