Kas vyksta žemės tarnyboje, kad pastaruoju metu jai tenka tiek daug dėmesio? Pačioje NŽT netrūksta kalbų ir apie tai, kad verslui ne prie širdies prasidėjusios iš valstybės nuomojamų žemės sklypų patikros. Viena tokių susijusi ir su „Teo“ sklypu Vilniuje, Lvovo gatvėje, kurį antrinė „Teo“ įmonė „Verslo investicijos“ dar 2007-aisiais be konkurso išsinuomojo 94 metams.
Prieš porą dienų „TEO“ per Vilniaus biržą pasėjo žinią, kad sklypą valdanti bendrovė gali būti parduota.
Tikėtina, kad toks jos sprendimas atsirado po to, kai Generalinė prokuratūra suabejojo tuo, ar sklypo nuomos sutartis yra teisėta. Anot prokurorų, “Verslo investicijos“ išnaudoja vos dešimtadalį to sklypo, bet jai ne konkurso tvarka buvo išnuomotas didžiulis žemės gabalas. Teigiama, kad šio sklypo vertė šiuo metu sukasi apie 250 tūkst. eurų.
Prie savivaldybės esančio sklypo nuomos kilmę tikrinti imasi ir NŽT Vilniaus skyrius. Patikra bus atliekama atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Ji turėjo būti atliekama spalio 8-ąją, tačiau dar nukelta kelioms dienoms. A.Juška NŽT Vilniaus skyriui vadovauja nuo 2015-ųjų vasario. Anksčiau jis dirbo šios tarnybos teisininku.
Išplatino atvirą laišką
Vakar, trečiadienį, STT pareigūnai apklausė A.Jušką. Po po vakarykštės apklausos STT jis išplatino atvirą laišką Prezidentei Daliai Grybauskaitei.
Laiške teigiama, kad STT pareigūnai šantažo būdu siekia sukompromituoti NŽT vadovybę.
Anot A.Juškos, juk būtent prezidentei yra pavaldi STT.
„Spalio 7 d. buvau iškviestas į STT tariamai dėl kompiuterio apžiūros procedūros, tačiau iš esmės tai buvo trijų valandų šantažas, bandant priversti man nesuprantamu būdu įskųsti (pakišti įkalčius, „priduoti“, ar pan.) NŽT vadovybę.
Visas pokalbis vyko naudojant įvairias užuominas, alegorijas ir panašius triukus, kurių esmė tokia – arba tu priduodi, arba tave pakišam. Kaip pavyzdį teikiu vieną iš keleto pareigūno „anekdotų“.
Sutrumpinta versija – žmogus perka turguje ir jam grąžos duoda suklastotą dolerį. Už minėtą dolerį tas žmogus perka ledų ir jį susemia už pinigų klastojimą. Po to pareigūnas bando išsiaiškinti, ar „supratau teisingai“. Pasirodo, kad nelabai supratau. Tačiau dabar pergalvojęs pokalbį, imti pinigų iš bankomato ateityje vengsiu (kad nesusemtų).
Suprantu, kad pareigūnai dirba savo darbą, turi savo darbo metodus, saugo visuomenę nuo korupcijos. Tačiau ir aš esu visuomenės dalis, žmogus, kuris nori dirbti mėgstamą darbą be baimės būti „pakištam“ už turguje gautą suklastotą dolerį. Nenoriu „pakišinėti“ ir kitų. Noriu būti saugus savo valstybėje.
Darbe kasdien pasirašau apie du šimtus kartų (ant administracinių aktų, planų, sutikimų, leidimų ir pan.), kasdien kreipiasi atvykę ar telefonu daugybė žmonių. Darbuotojai taip pat dirba neadekvačiais krūviais, turim daug teisminių bylų, tiek dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų, tiek ir šiuo metu priimtų.
Darbas sudėtingas, ne visada sprendimai gali būti vienareikšmiški. Teisinė aplinka nuolat besikeičianti.
Jeigu mano paminėtas šantažas yra susijęs su TEO priklausančio žemės sklypo patikrinimu tą dieną, kai atvyksta Švedijos karalienė, tai patikinu, kad tai buvo grynas atsitiktinumas ir sutapimas. Patikrinimas atšauktas, TEO informuota, kad patikrinimas perkeliamas į kitą dieną. Daugiau nesikėsinsiu į žymių bendrovių nuomojamus žemės sklypus“, -- laiške prezidentei D.Grybauskaitei rašė A.Juška.
Tikrina ir kitų sklypų nuomos sutartis
Pasak A.Juškos, Vilniuje būdinga situacija, kai verslininkams kone už ačiū buvo perduoti apleisti statiniai: „Iš esmės taip prekiaujama valstybine žeme arba nuomos teise. Statiniai yra beverčiai, bet valstybės žemė po jais ir greta jų yra itin vertinga. Pavyzdžiui, vos vieno kvadratinio metro nuomos kaina siekia 290 eurų. Tokiais atvejais ir kyla klausimas, kiek tokiems statiniams turi priklausyti žemės ir ar apskritai jos gali priklausyti.“ Iki šiol buvo įprasta, kad tokius statinius įsigiję verslininkai juos ilgam išnuomoja arba parduoda kitiems ir jų vietoje netrunka prasidėti statybos.
„Pardavę ar išnuomoję žemę savininkai susižeria pinigus, o valstybė negauna jokių pajamų“, – sakė A.Juška.
Jis įsitikinęs, kad panaši situacija yra susiklosčiusi Vilniaus „Žalgirio“ stadiono teritorijoje.
Taip pat ties sostinės Spaudos rūmais esančioje Tujų gatvėje, kur iš valstybės išnuomotame sklype išdygusi Telecentrui priklausanti buvusi radijo bangų siuntimo stotis.
Tokių situacijų, kai vietoj apgriuvusių sandėliukų ima dygti prestižiniai pastatai, yra ne tik sostinėje.
Pasak teisininko A.Juškos, visos jos šiuo metu nagrinėjamos, kad būtų galima padaryti išvadas ir pakeisti teisės aktus.
„Tai sena teisės aktų spraga, kurią iki šiol užpildydavo teismai. Bet jie užtrunka daugybę metų. Nei verslui, nei žmonėms tai ne į naudą. O juk tokios problemos iš viso galėtų nebūti“, – sakė ne viename teisme pats Žemės tarnybai atstovavęs A.Juška.
