„Buvo kalba apie tai, kaip padaryti, kad Vilniuje „Uber“
atsirastų. Aišku tik viena, kad Lietuvos reguliacinėje aplinkoje ne
viskas iki galo yra sklandu. Mes sutarėme, kad jie atsiųs kai
kuriuos dalykus, kuriuos dar reikia patvarkyti. Daugeliu atveju, tai
yra ne savivaldybės, o daugiau nacionaliniai dalykai. Kiek
apsitarėme, tai, ko gero, netrukdytų Vilniuje vykdyti pilotinį
projektą, o tuomet derinti reguliacinius dalykus“, – penktadienį
po susitikimo su įmonės atstovais Rytų Europoje BNS sakė
R.Šimašius.
Jis tikino, kad šiuo metu iš bendrovės laukiama detalaus
reikalavimų, kurie trukdo vykdyti verslą Lietuvoje, sąrašo, o dėl
reikiamų teisės aktų pakeitimų esą bus kalbamasi ir su
Vyriausybe.
Šiam verslui, Vilniaus vadovo teigimu, kol kas kliudo „saugumo,
techninio lygio išlaikymo ir atsakomybės“ reglamentavimas
Lietuvoje, pavyzdžiui, prievolė teikiant taksi paslaugas turėti
plafoną, taksometrą, geltonos spalvos numerį, būti išlaikius
specialų egzaminą. Tuo metu „Uber“ šių principų netaiko. Be
kita ko, bendrovė, priešingai nei tradicinis taksi, neteikia
paslaugų, kuomet į automobilį galima įsėsti tiesiog gatvėje.
Anot R.Šimašiaus, nuo kitų panašias paslaugas teikiančių
įmonių „Uber“ labiausiai skiriasi tuo, kad joje vairuotoju tapti
gali praktiškai kiekvienas sostinės vairuotojas, turintis standartus
(išvaizdos, amžiaus) atitinkantį automobilį, taip pat skaidria
apmokėjimo už kelionę sistema.
„Kas labiausiai krenta į akis, tai „Uber“ ir panašių
kompanijų principas, kad atsiskaitoma be grynųjų, o per mobilų
telefoną ir kelionės kaina yra žinoma iš anksto pagal GPS,
elektroninių žemėlapių metodikas. Tai žymiai pažangesnė
technologija, nei taksometrų, siekiant išvengti klientų
apgaudinėjimo“, – taksi alternatyvos veikimo principus pristatė
meras.
R.Šimašiaus nuomone, naujo paslaugų teikėjo atėjimas į
sostinės rinką būtų naudingas tiek vairuotojams, tiek keleiviams,
Vilniaus svečiams, tačiau šiam verslui esą nebūtų teikiama
jokių prioritetų.
„Be abejo, tai yra rimtas iššūkis taksi verslą
organizuojančioms kompanijoms. Bet verslas turi tarnauti klientams ir
darbuotojams, o ne atvirkščiai. Šia prasme, konkurencija tik į
naudą – kuo geresnes paslaugas siūlo verslas, tuo jis bus
sėkmingesnis. „Uber“ neturi turėti jokių išskirtinių teisių,
tiesiog jiems neturi būti „sudaryta kliūčių“ diegti naujesnį
verslo modelį, kurio nebuvo iki šiol“, – sakė meras.
JAV, San Franciske, įsikūrusi bendrovė „Uber international“
veikia 60-yje pasaulio valstybių, tarp jų – Estijoje bei Lenkijoje.
Bendrovė veikia per mobiliąją aplikaciją, kurią įsidiegę
vartotojai gali išsikviesti vairuotojus, naudojančius savo
asmeninius automobilius.
Dėl „Uber“ veiklos šiemet vyko dideli taksi vairuotojų
protestai Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Danijoje,
Didžiojoje Britanijoje, taip pat Kolumbijoje, Kinijoje. Mobili
aplikacija dėl nesąžiningos konkurencijos ir trūkstamų leidimų
buvo uždrausta Ispanijoje, dėl incidentų su keleiviais – Indijos
sostinėje Delyje.