Baiminasi, kad pinigai nuplauks
„Norite nutiesti vėžę per Lietuvą, tačiau jūsiškiai pateikė projektų vėžei toliau nuo Kauno finansavimui tik už 2,5 kilometro. Jei ir toliau bus tokie tempai, pinigai atiteks Pietų Europai, kurie jau yra pateikę projektų“, – lrytas.lt sakė vienas Europos Komisijos pareigūnas, susijęs su „Rail Baltica“ projektu.
Iki šiol yra nutiesta europinė vėžė nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Toliau ji turi driektis iki Panevėžio, o tai yra 105 kilometrai, dar toliau iki Rygos – 160 kilometrų.
Vėžės ilgis sieks 728 kilometrus. Geležinkelio vėžė turėtų kainuoti beveik 300 mln. eurų, tačiau iki šiol lieka neaišku, ar Lietuva spės pateikti projektus paramai gauti. Spalis buvo paskutinis mėnuo pateikti paraiškas.
Tačiau Europos Komisija nusprendė pratęsti terminą iki vasario. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai piktinosi, kad projektų pateikimas stringa, dėl to galime prarasti ES paramą.
Beje, penktadienį “Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė ir apie permainas. Valstybės valdoma bendrovė pakeitė Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktorių. Juo tapo Andrius Montrimas, pakeitęs Albiną Ragauskį, kuris šiose pareigose dirbo nuo 2009 metų.
Bijo būsimų rinkimų
Oficialiai Briuselio pareigūnai sako esantys optimistai ir tiki, kad Lietuva spės pateikti visus dokumentus vėžės finansavimui.
„Aš esu optimistė. Pradžioje bijojau, nes tai buvo projektas, kai daug žmonių kalbėjo apie tai 10 metų, bet konkrečių žingsnių nebuvo. Problema buvo, kaip pradėti“, – žurnalistams Briuselyje kalbėjo „Rail Baltic“ projekto koordinatorė Catherine Trautmann.
Ko labiausiai baiminasi Europos Komisijos pareigūnė? „Labiausiai mane neramina rinkimai. Nežinau, kas gali nutikti su nauja vyriausybe. Kol kas laukiu rinkimų Lenkijoje“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje sakė C.Trautmann.
„Ši vėžė sujungtų uostus, o tai labai svarbu gabenant krovinius. Lietuva yra kryžkelėje, šalis yra koridoriaus dalis. Palaikymas šiam projektui yra, bet dar trūksta konkrečių žingsnių“, – diplomatiškai lrytas.lt sakė koordinatorė.
Ji teigė nenorinti spėti, kokius projektus pateiks Lietuva. „Aš nežinau, ką pateiks jūsų šalis“, – sakė ji.
Beje, „Rail Baltica“ koordinatorė atskleidė, kad Lietuvą labiau domina krovinių, o ne keleivių gabenimas. „Lietuvos geležinkeliams“ keleivių vežimas šalyje yra nuostolingas.
Problemos jau ir Lenkijoje
Problemų jau dabar yra Lenkijoje. Penktadienį Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius mūsų šalyje viešinčios Europos Komisijos (EK) narės, atsakingos už transportą, Violetos Bulc paprašė atkreipti dėmesį į nepatenkinamos būklės geležinkelio liniją nuo Bialystoko, kur traukiniai vietomis gali riedėti vos 30 kilometrų per valandą greičiu.
Premjeras A.Butkevičius teigia, kad baigus europinės vėžės „Rail Baltica“ atkarpą nuo Kauno iki Lenkijos sienos, keleivinių ir krovininių traukinių eismas priklausys nuo to, kaip greitai Lenkija sugebės atlikti darbus savo teritorijoje.
„Rail Baltica“ pagaliau nuo kalbų virto realiu pavyzdžiu, kada jis yra baigtas ir pastatytas. Kitas etapas dabar turi būti žengtas logistikos srityje. (...) Čia laukia stiprus darbas su Lenkija, nes mes manome, kad Lenkija kuo greičiau nuo Bialystoko (Balstogės – BNS) iki Lietuvos sienos turėtų rekonstruoti geležinkelį, nes toje atkarpoje yra labai mažas greitis“, – penktadienį po susitikimo su už transportą atsakingą Europos Komisijos nare Violeta Bulc Vilniuje žurnalistams sakė A.Butkevičius.
Jo teigimu, eurokomisarės buvo paprašyta paraginti Lenkiją investuoti į šio ruožo rekonstrukciją.
„Tikime, kad po tos rekonstrukcijos keleivinis traukinys bus atidarytas, nes keleiviniams traukiniams yra pageidavimas ir reikalavimas, kad vidutinis greitis būtų 160 km per valandą, bet dar geriau, kad būtų 240 km per valandą. Kada tiksliai tas bus, šiandien būtų sudėtinga įvardinti“, – kalbėjo premjeras.
V.Bulč teigė negalinti pasakyti, kada „Rail Baltica“ ruožo darbai Lenkijoje bus baigti.
„Negaliu jums pateikti tiesioginio atsakymo dėl datos, bet kiek esu informuota, viskas vyksta pagal susitarimą“, – penktadienį žurnalistams sakė V.Bulc.
Bus atidarymo ceremonija
Penktadienį Kauno geležinkelio stotyje rengiama ruožo Lietuvos teritorijoje atidarymo ceremonija, kurioje dalyvaus už transportą atsakinga Europos Komisijos narė Violeta Bulc, premjeras Algirdas Butkevičius, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.
Didžiausia Baltijos šalyse kelių ir tiltų statybos įmonė „Kauno tiltai“ bei koncerno „MG Baltic“ valdoma Kauno statybos įmonės „Mitnija“ už beveik 109,5 mln. eurų atnaujino Marijampolės geležinkelio stotį bei rekonstravo ruožą Marijampolė-Šeštokai.
Prancūzijos kapitalo kelių ir geležinkelių statybos bendrovių Čekijos „Eurovia“ ir „Eurovia Lietuva“ konsorciumas už 57,2 mln. eurų atnaujino 18,5 kilometro ruožą Kazlų Rūda-Mauručiai.
Viena didžiausių šalyje kelių ir geležinkelių statybos bendrovių „Panevėžio keliai“ už 38,2 mln. eurų nutiesė 10,6 kilometro ruožą Mauručiai-Jiesia, o Gargždų statybos bendrovės „Hidrostatyba“ ir jos antrinės įmonės „Šilutės automobilių kelių“ konsorciumas – už 60,3 mln. eurų rekonstravo 14,2 kilometro geležinkelį Jiesia-Kaunas.
„Lietuvos geležinkelių“ antrinė bendrovė Geležinkelio tiesimo centras už 13,8 mln. eurų atnaujino Šeštokų geležinkelio stotį bei už 29,9 mln. eurų pastatė ruožą nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Mockavos.
Toliau numatoma tiesti trasą nuo Kauno iki Latvijos sienos, kur ji tęsis per Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje sieks 366 kilometrus: nuo Lenkijos sienos iki Kauno – 120 kilometrų, o nuo Kauno iki Latvijos sienos – dar 246 kilometrai.
„Rail Baltica“ geležinkelis yra sudedamoji tarptautinio transporto koridoriaus „North Sea-Baltic“ dalis, kuris sujungs Beniliukso šalis, Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą, o vėliau ir Latviją, Estiją bei Suomiją.
