Seimas grįžo prie progresinių mokesčių: turtingiems – nieko gero

Ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad progresiniai mokesčiai Lietuvos darbo rinkai bus pražūtingi, nes naikins darbo vietas ir stums šalį į labiausiai atsiliekančių valstybių grupę.

A.Sysas apie idėją įvesti progresinius mokesčius: to nuosekliai siekiu 18 metų.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A.Sysas apie idėją įvesti progresinius mokesčius: to nuosekliai siekiu 18 metų.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A.Sysas apie idėją įvesti progresinius mokesčius: to nuosekliai siekiu 18 metų.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A.Sysas apie idėją įvesti progresinius mokesčius: to nuosekliai siekiu 18 metų.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Edmundas Jakilaitis („Dėmesio centre“, Lrt.lt)

2015-10-22 09:06, atnaujinta 2017-10-08 14:24

Apie tai – „Dėmesio centre“ pokalbis su Seimo vicepirmininku A.Sysu, SEB banko prezidento patarėju G.Nausėda ir finansų ministro Rimanto Šadžiaus komentaras. – Pone A.Sysai, daugelį nustebino žinia, kad Seimas antradienį po pateikimo pritarė jūsų iniciatyvai keisti gyventojų pajamų mokesčio įstatymą nuo sausio 1 dienos. Jūs siūlote, kad gyventojams, kurių pajamos neviršija 14 tūkstančių eurų per metus būtų taikomas 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas, toks jis yra ir dabar.

Uždirbantiems nuo 14 iki 36 tūkstančių eurų per metus, siūloma taikyti 25 procentų tarifą, gaunantiems virš 36 tūkstančių ir daugiau – 40 procentų tarifą. Gal čia klaida?

– Šis įstatymas buvo įregistruotas 2012 metų gruodį, perregistruotas šių metų kovą. Kai rašai įstatymą, turi rašyti ir jo įsigaliojimo datą, taigi kovo mėnesį įrašiau, kad įstatymas įsigalios nuo 2016 sausio. Neatsisakau idėjos, kad Lietuva lygiuotųsi į Vakarų šalis, kuriuose tokie mokesčiai yra.

Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje progresinius mokesčius taiko net 23 valstybės, netgi Slovakija nuo šių metų įvedė dviejų tarifų mokesčius. Kad mano siūlomo įstatymo pateikimas sutapo su kitų metų biudžeto įstatymo projektu, tėra atsitiktinumas. Be to, nereikia pamiršti, kad antradienį buvo tik pateikimas, todėl nereikia gąsdinti visuomenės, kad tuojau pat tie mokesčiai bus įvesti. – Jūs pats dabar nerimaujate dėl savo pataisų? – Aš jau 18 metų tai rimtai vertinu ir nejuokauju. Esu įsitikinęs, kad Lietuvai šito reikia, siūlymo keisti pajamų mokestį neatsisakau ir neatsisakysiu, bet kol jis bus priimtas Seime, gali praeiti pusmetis ir daugiau. – Pone Nausėda, kaip Jūs tai vertinate? – Ponas Sysas yra pažadėjęs nusiskusti barzdą kai progresinių mokesčių idėja bus įgyvendinta. Galbūt Seimo moterys ir kiti parlamentarai norėjo, kad ponas Sysas nusiskustų kuo greičiau? O kalbant rimtai, norėtųsi, kad Lietuva lygiuotųsi į kitas Europos Sąjungos valstybes ne tik mokesčių tarifais, bet ir investicijų vienam gyventojui dydžiu, realaus darbo užmokesčio lygiu, darbo našumu. Labai abejoju, ar pono Syso idėja paskatins darbo našumo didėjimą ir patrauklių darbo vietų kūrimą ypač dabar, kol dar nėra „Sodros“ įmokų lubų. A.Sysas: Finansų ministras, teikdamas kitų metų biudžetą sakė, kad Socialinio draudimo įstatyme yra siūloma įvesti „Sodros“ lubas. G.Nausėda: „Sodros“ lubas mėginama įvesti jau 18 metų, bet niekaip nepavyksta. Visko gali būti, kad tos lubos, žaidžiant populizmą prieš rinkimus, nebus įvestos ir žaidžiant tą patį populizmą bus priimtas progresinių mokesčių įstatymas. Tada gausis nuostabus kokteilis, naikinantis bet kokias darbo vietas Lietuvoje ir stumiantis šalį į labiausiai atsiliekančių šalių grupę tiek pagal technologinę pažangą, tiek pagal darbo užmokestį ir darbo našumą. – Pone Sysai, panašu, kad jūs tik virpinate viešąją erdvę. Ar jūs tikite, kad įstatymo pataisos bus priimtos? – Aš tikiu tuo, ką darau. To nuosekliai siekiu 18 metų. Jeigu mano kolegos Seime mano kitaip, ar aš turėčiau atsisakyti savo idėjų? Esu socialistas ir sakau, kad progresiniai mokesčiai yra visų normalių demokratinių valstybių pagrindas. O jeigu kolegos Seime mano siūlymo nepalaikys ar kojytėmis balsuos, tegu rinkėjai mato kas taip daro. Aš neužsiimu populizmu. Konservatoriai man priekaištavo, kad neva darau viešąją akciją. Jokios akcijos nedarau. – Pone Nausėda, Vyriausybė dabar teikia socialinį modelį, kuriame numatyti visai kiti principai. Ir staiga iš socialdemokrato išgirstame apie progresinius mokesčius. Ką apie tai manote? – Tuo pat metu teikiami du labai svarbūs pakeitimai, iš esmės keičiantys status quo darbo rinkoje. Tačiau iš siūlomo socialinio modelio tikimės naujų darbo vietų kūrimo, lankstesnės darbo rinkos. O siūlymas įvesti progresinius mokesčius yra naikinantis darbo vietas. Ar nebus taip, kad įgyvendinę ir socialinio modelio paketą, ir šį įstatymą turėsime konstatuoti liūdną situaciją, kad darbo vietų nedaugėja, darbdaviai naikina darbo vietas arba pasitraukia į šešėlį. Galiu spėti, kas tuomet bus pasakyta: štai matote kaip negerai, socialinis modelis įgyvendintas, o žadėtų naujų darbo vietų nėra. Tačiau tikroji priežastis bus ne socialinis modelis, o progresiniai mokesčiai. A.Sysas: Šias sąmokslo teorijas girdžiu jau 18 metų. Ar Lietuvoje ekonomikos nuosmukis, ar pakilimas, laiko progresiniams mokesčiams įvesti vis nėra. Ir dabar gąsdinate. – Pone Sysai, ką jūsų siūlomas įstatymas pakeistų iš esmės? Iš daugiau uždirbančių daugiau atimtų? Skamba kaip „Auroros“ šūvio aidas. – Šis įstatymas būtų taikomas ne tik su darbo santykiais susijusioms, bet visoms pajamoms. Lietuvoje darbo užmokesčio fondas per metus sudaro apie 8 milijardus eurų. Bet tie, kurie gauna pajamų ne iš darbo santykių – tai sudaro pusę ką tik minėtos sumos, yra apmokestinami tik 15 procentų. Turtingi tampa vis turtingesni, o vargšai ir lieka vargšais. Atotrūkis tarp turtingiausių ir gaunančių mažai pajamų vis didėja. Vakarų šalys tai reguliuoja būtent progresiniu pajamų mokesčiu. O mes sakome, kad to nereikia. G. Nausėda: Jūs teigiate, kad norite padėti vargingai gyvenantiems žmonėms. Tačiau aš taip ir nesupratau, kaip jūsų pasiūlyta sistema padės tokiems žmonėms. Juk gaunantys mažas pajamas ir toliau mokės tą patį 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. Vadinasi, jūs norite daugiau apmokestinti vidutiniškai uždirbančius žmones. Taip jiems ir pasakykite, kad norite surinkti daugiau mokesčių į biudžetą ir dar labiau padidinti valdininkų armiją. A.Sysas: Lietuvoje prieš šiuos mokesčius protestuoja visi, kas uždirba daugiau. Negirdėjau, kad protestuotų uždirbantys mažiau. Aš jus suprantu, nes uždirbate daugiau ir mokėti nenorite. Visą laiką dairomės į Vakarus, bet kai tenka spręsti mokesčių klausimus, kažkodėl žiūrime į Rytus. – Pone Sysai, kokia tikimybė, kad šis įstatymas bus priimtas Seime? – Seime esu penktą kadenciją ir tai yra penktas šio įstatymo projekto pateikimas. Buvo atvejų, kai po svarstymo pritarė pusė parlamentarų, tačiau priimant buvo atmesta arba grąžinta. Manau, šios kadencijos Seime apie 30–40 procentų parlamentarų palaikys mano idėją.

Finansų ministro R. Šadžiaus komentaras: „Antradienį Seime pateiktas siūlymas įvesti progresinius mokesčius man nebuvo staigmena, nes ponas Algirdas Sysas jau seniai teikia šias pataisas, mes esame ne kartą apie tai kalbėję, skaičiavę. Nesiginčiju, kad pajamų apmokestinimas turi būti progresinis. Paprastai tariant, gaunantis daugiau pajamų turi daugiau prisidėti prie bendro gerbūvio.

Tą galima realizuoti įvairiais būdais. Šiuo metu mūsų mokesčių sistema ir yra progresinė. Yra neapmokestinamas pajamų dydis, jis yra kintantis, priklausantis nuo pajamų – kuo daugiau pajamų, tuo mažesnis neapmokestinamų pajamų dydis.

Vyriausybė nuo kitų metų siūlo pajamų mokesčio naštą mažinti mažiausiai uždirbantiems, o ponas A.Sysas siūlo didinti mokesčius uždirbantiems daugiau.

Čia yra esminis skirtumas. Šiuo atveju kalbame apie legalų darbą dirbančius, išsilavinusius, daug darančius ir dėl to daug uždirbančius. Ar tikrai mes turėtume jiems didinti mokestinę naštą užuot ieškoję slepiančių pajamas, gaunančių milijonus ir mokesčių vos 1–2 procentus?

Kalbu apie prekiautojus vertybiniais popieriais, nekilnojamuoju turtu. Seimas jau yra pritaręs Vyriausybės pasiūlytoms mokesčių įstatymo pataisoms, kurios apmokestintų pajamas iš vertybinių popierių, palūkanų.

Manau, Vyriausybės siūlomas kelias yra geresnis, o pono A.Syso siūlymams aš negaliu pritarti.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.